Prisijunkite prie mūsų

Kultūra kareiviškai

2020 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava bus perduota saugoti Garliavos Juozo Lukšos gimnazijai

Šiais metais net 36 mokyklos pretendavo į teisę saugoti šį valstybės simbolį, kaip išskirtinį pagerbimą ir mokyklos pilietinių-patriotinių veiklų įprasminimą.

Paskelbta

-

Asociatyvi nuotrauka (KAM archyvas, aut. Alfredas Pliadis)

2020 m. Lietuvos valstybinę vėliavą, plevėsuojančią Gedimino pilies bokšte, bus patikėta saugoti Garliavos Juozo Lukšos gimnazijai.

Gedimino pilies bokšto vėliava bus iškilmingai nuleista 2021 m. sausio 1 d. minint Vėliavos dieną. Gimnazijai vėliavą Krašto apsaugos ministerija įteiks artimiausios valstybinės šventės, kai vėl turėsime galimybę kartu bendrauti ir švęsti, metu.

Šiais metais net 36 mokyklos pretendavo į teisę saugoti šį valstybės simbolį, kaip išskirtinį pagerbimą ir mokyklos pilietinių-patriotinių veiklų įprasminimą. Komisijai, sudarytai iš Krašto apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų ir Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovų, teko nelengva užduotis išrinkti vieną mokyklą.

„Visos mokyklos, teikusios paraiškas, labai stiprios ir pasižymi sutelkta aktyvia bendruomene, pilietinėmis vertybėmis ir tradicijų puoselėjimu. Džiaugiamės šiemet gavę ypatingai daug paraiškų, ir ne tik iš bendrojo, bet ir profesinio ugdymo mokyklų. Komisijai teko sunkus darbas išrinkit geriausią mokyklą iš geriausių, bet deja, vėliava yra tik viena“, – sakė komisijos pirmininkė Rūta Apeikytė, Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė.

Sprendimą perduoti 2020 m. vėliavą Garliavos Juozo Lukšos gimnazijai komisija priėmė atsižvelgdama į kryptingą veiklą, pateisinančią garbingą vardą, suteiktą gimnazijai, Lietuvos rezistencijos atminimo puoselėjimą, taip pat už aktyvią veiklą, sutelkiančią ne tik gimnazijos ir Garliavos bendruomenę, bet ir įtraukiančią kitas rajono ir Lietuvos mokyklas.

Komisija taip pat nusprendė už veiklą, išsiskiriančią savo kryptingumu ir kūrybiškumu, keturias mokyklas: Vilniaus „Laisvės“ gimnaziją, Akmenės r. Akmenės gimnaziją, Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnaziją ir Rokiškio r. Juodupės gimnaziją – paskatinti specialiais prizais.

Perduoti saugoti senąją Gedimino pilies bokšto vėliavą vienai iš Lietuvos mokyklų – jau susiklosčiusi graži tradicija, tęsiama nuo 2005 metų. Iniciatyva perduoti mokyklai saugoti Gedimino pilies bokšto Lietuvos trispalvę kilo siekiant pagerbti ir paskatinti mokyklas, aktyviai dalyvaujančias ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą, visuomeninį ir pilietinį aktyvumą, skatinant šalies istorijos, kultūros ir Lietuvos kariuomenės pažinimą. 2017 m. Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos nacionalinis muziejus parengė bendrus nuostatus, pagal kuriuos visos mokyklos, atitinkančios nuostatų kriterijus, turi galimybę dalyvauti atrankoje Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinei vėliavai gauti. Iki 2005 m. vėliava būdavo perduodama saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Apie Lietuvos vėliavos dieną:

Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną.

Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.

Prisimenant ir pagerbiant savanorių žygdarbį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kiekvienais metais sausio pirmąją rengiama Vėliavos pakėlimo ceremonija.

Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751. Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas kam@kam.lt. PVM mokėtojo kodas LT100001016116. © Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija

Skelbimas
1 Komentaras

1 Komentaras

  1. Paulina

    2021-01-10 at 22:35

    Idomus straipsnis! Teks dažniau apsilankyti šiame puslapyje

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kultūra kareiviškai

Į Šiaulių gatves išriedėjo „Kario savanorio autobusas“

Šiauliuose, kur įsikūrusi Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, į gatves išriedėjo miesto autobusas, dekoruotas karių savanorių nuotraukomis, ginkluote ir atributika.

Paskelbta

-

Autorius

V. Lebedžio nuotraukos

Sausio 17 d. Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) mini 30-ies metų įkūrimo sukaktį. Prieš trisdešimt metų sausio 17 dieną Aukščiausioji Tarnyba priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos įstatymą, kuris įteisino savanorių veiklą ir į valstybės gynimą oficialiai įtraukė visuomenę, kuri teisėtai galėjo ginti savo beatsikuriančią valstybę.

Ta proga Šiauliuose, kur įsikūrusi Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, į gatves išriedėjo miesto autobusas, dekoruotas karių savanorių nuotraukomis, ginkluote ir atributika.

1991 metų sausį, kai Sovietų Sąjunga karine jėga bandė nuversti teisėtą Lietuvos Respublikos valdžią, šimtai parlamento gynėjų, prisiekė Lietuvos Respublikai ir rengėsi Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybai. Kiti savanoriai stojo saugoti ir ginti spaudos, radijo ir televizijos pastatų, svarbių strateginių objektų. 1991 m. sausio 17 d. Aukščiausioji Taryba priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos įstatymą, kuriuo remiantis buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.

KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, kaip ir visos Savanorių pajėgos, šiemet mini 30-ąsias įkūrimo metines. Visi šie metai ir bus skirti paminėti kariams savanoriams svarbią sukaktį. Ta proga šiauliečius ir miesto svečius džiugins iniciatyva „Kario savanorio autobusas“.

Sausio 17 dieną, pradedant švęsti Savanorių pajėgų įkūrimo 30-metį,  KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Mindaugas Statkus atidengė ir į Šiaulių miesto gatves išleido „Kario savanorio autobusą“.

UAB „Busturas“ miesto autobusas, dekoruotas šiuolaikinių karių savanorių nuotraukomis ir atributika, reprezentuojantis Savanorių pajėgas ir Prisikėlimo rinktinę, Šiaulių miesto gatvėmis važinės visus metus, skirtingais miesto maršrutais.

Sveikinimą svarbios sukakties proga Krašto apsaugos savanoriams perdavė bei „Kario savanorio autobuso“ iniciatyva pasidžiaugė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

„Prieš 30 metų kariai savanoriai savo tvirtu apsisprendimu ir pasiaukojimu tapo gyvybiškai reikalingu mūsų beatsikuriančios valstybės nepriklausomybės ramsčiu, kurio negalėjo pajudinti jokio priešo jėga. Šie vyrai ir moterys, pasiryžę paaukoti savo sveikatą ar net gyvybę dėl Lietuvos saugumo bei laisvės, yra tikras Tėvynės meilės ir patriotizmo pavyzdys. Sveikinu Krašto apsaugos savanorių pajėgas įkūrimo 30-mečio proga bei ypatingai džiaugiuosi, jog žinia apie mūsų miestą bei valstybę ginančius žmones Šiauliuose pasklis dar plačiau, kaip padėkos ir pagarbos jiems ženklas,“ – kalbėjo Šiaulių meras.

„Kario savanorio autobusas“ – tai jau antroji iniciatyva, kai kovų už laisvę istorinė atmintis yra įamžinama ant miesto autobusų. Prieš dvejus metus 8 miesto autobusai buvo papuošti pokario pasipriešinimo sovietinei okupacijai vadų portretais ir jų mintimis apie laisvę, kovą ir tėvynę. Lietuvoje buvo tik du miestai, kurie taip originaliai prisidėjo prie pokario laisvės kovų atminimo sklaidos. Šiauliuose šio projekto įgyvendinimą rėmė vietos verslininkai.

Po 1990 m. kovo 11 d. Šiaulių apskrityje, kaip ir visoje šalyje, pradėjo registruotis pirmieji savanoriai pasiryžę ginti atkurtos Lietuvos nepriklausomybę. Jie nuo 1990 m. pavasario pradėjo saugoti savivaldybės pastatus, energetikos, ryšių objektus, stambesnes įmones, gamyklas, stebėti apskrityje dislokuotus rusų kariuomenės dalinius, padėjo policijai palaikyti viešąją tvarką. 1991 m. birželio 1 d. Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus įsakymu įkuriama SKAT Šiaulių rinktinė (dabar Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė).

Iki 1991 metų pabaigos visos krašto apsaugos struktūros vienetai buvo formuojami savanoriškumo principu.

Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba 1998 metais buvo reorganizuota į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (toliau- KASP), o pastarosios tapo sudėtine Lietuvos kariuomenės dalimi.

2003 metais KASP integruotos į Sausumos pajėgų sudėtį. Lietuvai tapus NATO nare, pasikeitė ir KASP užduotys – nuo teritorinės gynybos pereita prie kolektyvinės gynybos, modernaus rezervo, organizuotos pagal funkcinę paskirtį ir galinčio vykdyti plataus spektro užduotis tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Šiandien KASP sudaro šešios rinktinės, kuriose tarnauja daugiau nei 5200 karių savanorių ir daugiau nei 550 profesinės karo tarnybos karių, kurie rengiami gebėjimui kariauti mažesniais, autonomiškai veikiančiais vienetais (pėstininkų skyriais), sąveikaujančiais su kitais Lietuvos kariuomenės ir Sausumos pajėgų vienetais. Savanorių kuopos treniruojasi vykdyti valstybės gynybą pagal teritorinį principą, taip didindamos taktinį savo teritorijos pažinimą bei galimybes išnaudoti vietovės privalumus karinės agresijos atveju. Kario savanorio tarnyba yra ypatingai svarbi, kurioje tarnauja Lietuvos piliečiai nuo 18 iki 60 metų amžiaus, kasdieninėje veikloje dirbantys įvairius civilinius darbus bei yra  įvairių specialybių atstovai.

KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė Šiaulių miesto miestiečius kviečia susipažinti su Krašto apsaugos savanorių pajėgomis ir kario savanorio tarnyba. Susidomėję gali būti pakviesti savo jėgas išbandyti kitoje aplinkoje – Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Tai galimybė išmokti prisitaikyti prie įvairiausių gyvenimo sąlygų, įvertinti savo paties sugebėjimus, įgyti naujų žinių, įgūdžių, ištvermės, o svarbiausia – išmokti apginti savo Tėvynę Lietuvą, jos  Laisvę ir branginti mūsų Nepriklausomybę, kuri krauju iškovota mūsų protėvių ir laisvės gynėjų.

Šiaulių miesto savivaldybės informacija

Skaityti

Kultūra kareiviškai

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines

Įprastai esminiu šventės akcentu būdavusi iškilminga rikiuotės ceremonija Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje, o šiemet dėl karantino ribojimų virtuali ir transliuojama socialiniuose tinkluose.

Paskelbta

-

KASP archyvo nuotraukos

Sausio 17 d., sekmadienį, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) minės 30-ąsias pajėgų įkūrimo metines. Įprastai esminiu šventės akcentu būdavusi iškilminga rikiuotės ceremonija Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje, o šiemet dėl karantino ribojimų bus virtuali ir transliuojama socialiniuose tinkluose. Taip pat sekmadienį bus pakeltos KASP reprezentacinės ir valstybinės vėliavos prie LR Seimo rūmų ir KASP štabo Vilniuje bei rinktinių aikštėse Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje.

KASP archyvo nuotraukos

„1991-aisiais, Laisvės troškimo įkvėpti, mes apgynėme savo Tėvynę nuo priešų beveik neturėdami ginklų, tik pradėję kurti savo, Lietuvos kariuomenę. Tada svarbiausias karių savanorių ginklas buvo stipri dvasia, Nepriklausomybės troškimas buvo stipresnis už agresorių ginkluotę. Šiandien išaugusios ir sustiprėjusios Savanorių pajėgos yra svarbi ir tikrai kovinga Lietuvos kariuomenės dalis, pasirengusi ginkluotai teritorinei gynybai. Dabar svarbiausia yra mūsų šalies visapusiškas saugumas, todėl augančioms ir stiprėjančioms Krašto apsaugos savanorių pajėgoms linkiu motyvuotų, atsakingų ir tvirtu žingsniu žengiančių karių bei visapusiško visuomenės palaikymo“, – sveikindamas KASP karius su 30-uoju jubiliejumi sako krašto apsaugo ministras Arvydas Anušauskas.

KASP archyvo nuotraukos

KASP kviečia karius ir visuomenę stebėti virtualią visų pajėgų rikiuotę, kurios metu pajėgų karius sveikins vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas LR Prezidentas Gitanas Nausėda, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas. Renginio vaizdo įrašo metu pereinamuoju prizu – atkurtu istoriniu XIV a. kalaviju – bus apdovanota geriausia 2020 metais tapusi KASP kuopa. Vaizdo medžiagoje taip pat bus galima stebėti, kaip KASP bendruomenės vardu bus padedamos gėlės ant laisvės kovotojų ir karių kapų.

KASP archyvo nuotraukos

„Karantinas tapo rimtu išbandymu mūsų visuomenei, todėl į mūsų šventės paminėjimą pažiūrėjome kūrybiškai. Esame kovingos, prisitaikančios ir greitai besimokančios pajėgos, todėl ir šiuo atveju priėmėme teisingiausią sprendimą. Krašto apsaugos savanorių pajėgų 30-ies metų įkūrimo šventinį renginį pirmą kartą istorijoje kviesime stebėti nuotoliniu būdu,“ – sako Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. D. Pašvenskas.

Tradiciškai, minėdami pajėgų įkūrimo metines, sausio 17-ąją kariai savanoriai dalyvaus akcijoje „Diena su uniforma“ – ne tarnybos metu dėvės kario uniformą. Visoje Lietuvoje išsidėsčiusių KASP padalinių kariai dalyvaudami šioje iniciatyvoje, siekia stiprinti karių ir visuomenės ryšį, skleisti žinią apie savanorių pajėgas.

KASP archyvo nuotraukos

Dabar, kaip ir prieš tris dešimtmečius į Savanorių pajėgas ateina patriotiškai nusiteikę žmonės, jaučiantys pareigą ir atsakomybę už savo šalies likimą. Pajėgose tarnauja įvairiausių profesijų ir socialinių sluoksnių atstovai, kurie suderina savo darbą ar studijas su tarnyba kariuomenėje. Kariai savanoriai tarnauja savo krašte, apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais dalyvauja pratybose ir mokosi ne tik ginklu ginti savo valstybę.

Iškilmingos rikiuotės ceremonija bus transliuojama sausio 17 dieną, sekmadienį, 12 val. socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „YouTube“ – „Krašto apsaugos savanorių pajėgos“.

Skaityti

Kultūra kareiviškai

Keturi Lietuvos kariuomenės generolai, gynę Lietuvą sausio 13-ąją nuo sovietų karinės agresijos

Sausio 13-ąją dieną, prisimindami nuo sovietų karinės agresijos 1991 m. sausio 13 d. žuvusius ir vėliau nuo žaizdų mirusius Lietuvos žmones, minime Laisvės gynėjų dieną.

Paskelbta

-

Sausio 13-ąją dieną, prisimindami nuo sovietų karinės agresijos 1991 m. sausio 13 d. žuvusius ir vėliau nuo žaizdų mirusius Lietuvos žmones, minime Laisvės gynėjų dieną.

Dalinamės Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento parengta dokumentine 7 minučių medžiaga (autorius – seržantas specialistas Žilvinas Danys), kurioje Lietuvos kariuomenės generolai – dimisijos brigados generolas Česlovas Jezerskas, dimisijos generolas leitenantas ir LR Seimo narys Arvydas Pocius, atsargos generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas bei Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys – kalba apie motyvaciją bei sausio 13-ąją iškovotą Lietuvos pergalę.

„Dėkoju visos Lietuvos gyventojams, kurie visomis išgalėmis ir visomis priemonėmis prisidėjo prie atkurtos valstybės gynybos. Aišku, visiems turi būti suprantama dabar, jeigu tautoje, visuomenėje, ginkluotose pajėgose ir kariuomenėje yra valia priešintis, tai aukščiau už bet kokį ginklą, bet kokį techninį pranašumą. Turint valią ir ryžtą galima padaryti ypatingus darbus, ginat ir saugant valstybės nepriklausomybę. Tai parodė sausio 13-osios įvykiai: tada tuometinė sovietinė kariuomenė ir tuometinės sovietinės struktūros turėjo didžiulį techninį pranašumą prieš tuos negausius gynėjų vienetus, turėjo geresnį pasirengimą, bet mūsų ryžtas ir valia ginti tai, kas mums priklausė, atnešė pergalę. Aš linkiu visiems išlaikyti vienybę, ryžtą ginti mūsų valstybę, mūsų nepriklausomybę ir aišku išlikti COVID-19 akivaizdoje sveikiems,“ – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Skaityti

Populiaru