Prisijunkite prie mūsų

Kario diena

Kaip vyksta bazinis kario rengimas pandemijos metu?

Rugsėjo 21 d. Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjo 144 vaikinai ir 13 merginų.

Paskelbta

-

Vyr. eil. Viktorijos Sinkevičienės ir št. srž. Gintaro Masiulio nuotraukos

Rugsėjo 21 d. Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjo 144 vaikinai ir 13 merginų.

Naujokai atvyko tiesiai į Generolo Silvestro Žukausko poligoną. Čia juos pasitiko Karo policijos pareigūnai su kinologu, kurie patikrino ar būsimieji kariai neturi neleistinų daiktų, ar nėra apsvaigę nuo alkoholio bei psichotropinių medžiagų. Jau prieš tai atvykę ir įkūrę laikiną aprangos sandėlį poligone Depų tarnybos kariai tą pačią tarnybos dieną šauktiniams išdavė karinę uniformą.

Vėliau naujokai suskirstyti į padalinius ir prasideda tarnyba pagal įprastą programą. Pirmąją savaitę jie buvo supažindinti su karinio vieneto vidine tvarka, gyvenimo, poilsio, sporto sąlygomis, taip pat buvo susipažindinti su saugumo reikalavimais bei dienotvarke. Taip prasidėjo Bazinis kario kursas, kurio metu šauktiniai išmoko pagrindinių karybos dalykų.

Įpusėjus antrai savaitei, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams buvo priskirti asmeniniai ginklai. Rikiuotės metu kariai davė simbolinę priesaiką ginklui. Ši priesaika yra tarsi pažadas sau tinkamai prižiūrėti ir išmokti elgtis su ginklu bei esant reikalui atsakingai juo pasinaudoti.

Spalio 9 d. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai iškilmingos rikiuotės metu prisiekė ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, negailėdami jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę. Priesaikos ceremonijos metu kariams buvo suteiktas jaunesniojo eilinio karinis laipsnis.

Tikriausiai labiausiai įsimintinos buvo pirmosios pratybos miške, nežinant kaip joms pasiruošti. Pirmosios įvyko po trijų tarnybos savaičių nuo atvykimo į dalinį. Šauktiniai pirmą kartą parai išėję į mišką, kuriame vyko išgyvenimo pratybos, mokėsi laužo įkūrimo, vandens išgavimo, individualios maskuotės, pastogės įrengimo, garso ir šviesos maskavimosi bei kitų svarbių kariui užduočių.

Lapkričio 19 d. Operacinės aplinkos kuopos „Vanagas“ ir Mokomojo būrio kariai buvo išėję į paskutines Bazinio kario kurso pratybas miške, kurios truko 72 valandas. Daug lietaus, pasalos, stebėjimo postai, taktiniai žygiai, veiksmai patekus į pasalas. Rudeninis oras nelepino, bet motyvacija karių neapleido ir su iššūkiais jie susitvarkė daugiau nei gerai, pratybos užskaitytos. Viso Bazinio kario kurso metu kariai lankė teorines paskaitas, mokėsi rikiuotės ir karinio statuto, karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos, susipažino su ginklais bei ryšio priemonėmis.

Baigus Bazinį kario kursą, Operacinės aplinkos kuopoje „Vanagas“ tarnaujančių šauktinių karių laukė tradicinis iššūkis – kliūčių ruožas „Vanago takas“. Tokio kliūčių ruožo paskirtis – išmokyti techniškai įveikti kliūtis, lavinti karių fizines ir ugdyti moralines savybes, sugebėti įveikti natūralias kliūtis mūšio lauke bei formuoti komandinio darbo įgūdžius. Šio kliūčių ruožo ilgis 950 m, jį sudaro 17 kliūčių. Kariams, sėkmingai įveikusiems „Vanago taką“, buvo suteikta teisė nešioti beretes. „Vanago takas“ toks savotiškas Bazinio kario kurso uždarymas. Gruodžio 18 d. Operacinės aplinkos kuopos „Vanagas“ ir Generolo Silvestro Žukausko poligono Mokomojo būrio šauktiniai gavo užtarnautus Bazinio kario kurso baigimo pažymėjimus ir tradiciškai asmeninius peilius su sertifikatais.

„Viena ryškiausių pilietinės valios išraiškos formų man – savu noru atlikti karo prievolę. Pirmasis jos etapas – bazinis kario kursas, kuriame išugdžiau pradines kariškas vertybes. Pereidama į naują gyvenimo situaciją patyriau šiek tiek streso ir nuotaikos pokyčių, nežinomybės, bet tuo pačiu ir tikėjimo savimi, kad aš galiu. Bazinis kario kursas, pirmiausia, yra visai naujas kiekvienos dienos ritualas ir pareigos, kurių privalu laikytis ir išmokti kartu su dešimtimis kitų. Radikaliai kitoks paros ritmas, mitybos laikas, laisvalaikio pobūdis. Bazinis kario kursas nebuvo lengvas etapas mano gyvenime, bet per jį aš supratau, kad noriu savo ateitį sieti su kariuomene“ – rašo j. eil. Martyna Povilavičiūtė.

Po bazinio kario kurso kariams prasidėjo specialisto rengimo etapas, vėliau kolektyvinis rengimas. Kolektyvinio rengimo metu šauktiniai bus mokomi veikti savo padalinio sudėtyje, atlikti jiems paskirtas užduotis. Treniruos savo įgūdžius lauko taktikos pratybose, imituojant priešiškas pajėgas kitiems Lietuvos kariuomenės daliniams, ir tarptautinėse pratybose Lietuvoje. O Mokomojo būrio kariai išvyksta tęsti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ir papildomai ruoštis laikyti valstybinius brandos egzaminus stojimui į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją.

Šiuo metu, siaučiant pasaulinei pandemijai, kai savaitgalius kariai leidžia kuopoje, veiklos netrūksta. Lapkričio 14 d. kariai turėjo protų mūšį, tai puiki savaitgalio pramoga sukant galvą ir atsakinėjant į meistriškai parengtus klausimus, bei galimybė parodytį gebėjimus. „Vienas karys puikiai išmano karo istoriją, kitas puikiai žino Lietuvos kariuomenės struktūrą, o visiems kartu susėdus ir pasidalinus savo žiniomis iškovojome I vietą“ – sako Mokomojo būrio nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karys atliekantis tarnybą Operacinės aplinkos kuopoje „Vanagas“ j. eil. Mindaugas Ilčiukas.

Šiemet ir Lietuvos kariuomenės dieną turėjome minėti kitaip, tačiau tai ne kliūtis šią dieną švęsti įsimintinai! Todėl lapkričio 21-22 dienomis vyko „Vanagų žaidynės“ – pirmasis nuotoliniu būdu organizuotas žaidimas, kuriame varžėsi penkios Operacinės aplinkos kuopos „Vanagas“ ir viena Generolo Silvestro Žukausko poligono Mokomojo būrio komandos. Šių žaidynių tikslas suburti NPPKT karius, vienyti kolektyvinį darbą, ugdyti pilietiškumą ir patriotiškumą, geriau pažinti Lietuvos kariuomenę.

Žaidynės vyko nuotoliniu būdu naudojant informacinių technologijų programas. Kariai iš vertinimo komisijos, kurios sudėtyje buvo atstovai iš Mokymo ir doktrinų valdybos bei Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro, gavo užduotis susijusias su Lietuvos kariuomene.

Kariai filmavo, fotografavo, piešė, rimavo. „Vanagų žaidynės“ ne žinių patikrinimas, vertinama buvo už originalumą, užduoties atlikimo sudėtingumą, šmaikštumą, užduoties atlikimo tikslumą, karių vaizduotę ir komandinį darbą. Vertinimo komisijos nariams buvo labai sunku skirstyti balus, todėl galima užtikrintai teigti, kad jaunieji „Vanagai“ yra labai gabus ir pozityvus jaunimas!

Gruodžio 6 d. Operacinės aplinkos kuopos „Vanagas“ šauktiniai priėmė Karinių jūrų pajėgų karių mestą iššūkį – 30 susilenkimų su papildomu svoriu, kurį, žinoma, įveikė. Tai savotiškas bendravimo būdas socialinėje erdvėje, kai negalime išvykti ir realiai bendrauti su kitų padalinių kariais, dalyvauti varžybose, renginiuose.

Ilgai laukta gruodžio 23 d. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai išleidžiami ilgų atostogų. „Pasiilgome tėvų, artimųjų, draugų ir mylimųjų. Žinome, kad Covid 19 pasaulinės pandemijos akivaizdoje turime išlikti sveiki, saugoti savo artimus ir saugotis patys, bet namus aplankyti būtina. Nuraminti, papasakoti, pasidžiaugti ar pasigirti apie priimtus iššūkius tarnaujant Operacinėje aplinkos kuopoje „Vanagas“ – porino atostogų išleidžiami kariai.

KRC informacija

  • Vyr. eil. Viktorijos Sinkevičienės ir št. srž. Gintaro Masiulio nuotraukos

  • Vyr. eil. Viktorijos Sinkevičienės ir št. srž. Gintaro Masiulio nuotraukos

  • Vyr. eil. Viktorijos Sinkevičienės ir št. srž. Gintaro Masiulio nuotraukos

  • Vyr. eil. Viktorijos Sinkevičienės ir št. srž. Gintaro Masiulio nuotraukos

  • Vyr. eil. Viktorijos Sinkevičienės ir št. srž. Gintaro Masiulio nuotraukos

  • Vyr. eil. Viktorijos Sinkevičienės ir št. srž. Gintaro Masiulio nuotraukos

  • Vyr. eil. Viktorijos Sinkevičienės ir št. srž. Gintaro Masiulio nuotraukos

Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188732677. Šv. Ignoto g. 8, LT-01144 Vilnius, tel. (8 5) 278 5001, faks. (8 5) 212 6170, el. p. LK.kanceliarija@mil.lt. PVM mokėtojo kodas LT 887326716. © Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija

Skelbimas
Spauskite norėdami komentuoti

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kario diena

Kyšininkavimu ir karinio turto vagystėmis įtariamų kariškių byla perduota teismui

Tyrimo duomenimis, du Švenčionių r. poligono kariai, A. S., K. L., ir kuopos vadas V. K. kaltinami vagyste, piktnaudžiavimu, kyšininkavimu bei papirkimu.

Paskelbta

-

Autorius

Cleyder Duque nuotrauka iš pexels

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl nusikalstamų veikų pareikšti septyniems Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos kariams bei dviem poligono teritorijoje pagal darbo sutartį dirbusiems asmenims.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės Pirmojo skyriaus prokuroras, o jį atliko Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai.

Tyrimo duomenimis, du Švenčionių r. poligono kariai, A. S., K. L., ir kuopos vadas V. K. kaltinami vagyste, piktnaudžiavimu, kyšininkavimu bei papirkimu. Kaltinimai dėl vagystės ir piktnaudžiavimo taip pat pareikšti kariams E. J., A. D., E. B ir G. V. Vagyste kaltinami ir du pagal darbo sutartį poligono teritorijoje dirbę asmenys.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2020 metų pavasarį iš Lietuvos kariuomenės poligono, esančio Švenčionių r., pagrobtas didelis kiekis – ne mažiau kaip 1 176 dėžės su daugiau nei 14 tūkst. vienetų sauso maisto davinių, skirtų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Sausumos pajėgų bataliono karių, dislokuotų Lietuvoje, maitinimui. Skaičiuojama, kad padaryta turtinė žala siekia daugiau nei 121 tūkst. eurų.

Įtariama, kad kariai, galimai veikdami bendrininkų grupėse, pasinaudojo savo tarnybine padėtimi ir iš minėtame poligone esančio angaro, tarnybiniais automobiliais galimai išgabeno ten saugomus JAV karių maisto davinius. Įtariama, kad kaltinamieji, siekdami pasipelnyti, pagrobtą turtą pardavė kitiems asmenims.

Remiantis surinktų duomenų visuma, apie tokią nusikalstamą veiką sužinojęs poligone tarnaujantis kuopos vadas V. K., galimai reikalavo kyšio už jo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, jog jis nepraneš vadovybei apie vykdomą nusikaltimą. Įtariama, kad V. K. prie nusikalstamos veikos galėjo prisidėti sudarydamas tam tikras sąlygas, jog jam pavaldūs kariai tarnybos metu galėtų tęsti, įtariama, nusikalstamą veiką. Tyrimo duomenimis, mainais į tai, V. K. galėjo gauti atitinkamą dalį pinigų už pagrobtą ir realizuotą turtą.

Baudžiamoji byla prokuroro sprendimu perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Baudžiamasis kodeksas tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, numato bausmę laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už piktnaudžiavimą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, asmenys griežčiausiai baudžiami laisvės atėmimu iki septynerių metų. Už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens papirkimą Baudžiamasis kodeksas numato griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki penkerių metų. Tas, kas pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Pagal: Lietuvos respublikos prokuratūrą

Skaityti

Kario diena

Karo psichologė Danutė Lapėnaitė padeda ne tik kariškiams, bet ir jų vaikams

Danutė augo kariškio šeimoje, daug žinojo apie tėčio profesiją, uniformuotų žmonių draugija jai visada buvo sava. Užaugusi Danutė svajojo būti gydytoja, dažnai save piešė vilkinčią baltu chalatu…

Paskelbta

-

Autorius

Danutė Lapėnaitė | Asmeninio archyvo nuotraukos

Jūsų vaiko studijų planai nesutampa su jūsiškiais? O gal jums ne prie širdies, kad ketina pasirinkti jūsų profesiją arba iš viso nesiruošia mokytis toliau? Kaip bebūtų, šis momentas, kai sūnus arba dukra sprendžia dėl tolesnio gyvenimo kelio, šeimoje nėra paprastas. Karo psichologė Danutė Lapėnaitė nuėjo įdomų savo profesinio pašaukimo paieškų kelią. Kaip tėvams įžvelgti vaiko gabumus, polinkius, nukreipti teisinga linkme pataria Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos socialinės srities specialistė Gitana Salickienė.    

Danutė augo kariškio šeimoje, daug žinojo apie tėčio profesiją, uniformuotų žmonių draugija jai visada buvo sava. Užaugusi Danutė svajojo būti gydytoja, dažnai save piešė vilkinčią baltu chalatu, bet labai anksti susidomėjo psichologo profesija. Šie planai išsipildė. Tačiau netikėtai jos gyvenimo dalimi tapo ne tik psichologija, bet ir kariuomenė. Prieš dvidešimt metų ji ėmėsi būtent karo psichologės pareigų.  

Šiandien Danutė – Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo psichologijos sektoriaus viršininkė, NATO psichikos sveikatos specialistų veikloje dalyvaujanti psichologė, dirbusi tarptautinėse misijose Irake ir Afganistane, o laisvalaikiu prisidedanti prie karių pasirengimo santuokos sakramentui.  

– Sakoma, kad geram psichologui reikia mokytojo talento, nes turės mokyti  žmogų pažinti save. Kodėl psichologiją pasirinkote Jūs?  

– Pirmą kartą su psichologijos mokslu susidūriau dar būdama moksleive, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje. Tuo metu psichologas mokykloje buvo labai pažangu ir mūsų gimnazijoje, vienoje iš nedaugelio šalyje, dirbo psichologė Regina Grėblikienė. Žaidybinis psichologinių žinių perteikimas moksleiviams, užsiėmimai grupėse buvo nauja ir įdomu. Pedagogė mokėjo sudominti, gebėjo užmegzti artimą kontaktą. Prisimenu tą gerą jausmą, kada esi įkvėptas. 

Mokytojos asmenybė, o ne pati disciplina, užkabino. Manau, kad ši mokytoja nulėmė mano profesijos pasirinkimą, ji pati, kaip asmenybė, imponavo eiti tuo pačiu keliu. 

Buvau gal dešimtokė, kai grįžusi iš mokyklos pareiškiau, kad studijuosiu psichologiją. Nors suvokimas apie psichologiją dar buvo miglotas, bet jau supratau, kad šis mokslas gali padėti pažinti žmogų, kad labai įdomu pažinti kitą žmogų ir save patį. Šiandien, po dvidešimties darbo metų, tai tebėra įdomu.  

– Jūsų sesuo  priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnė, Jūs pati esate kariuomenės žmogus. Ar tokių profesijų pasirinkimas gali būti atsitiktinis? 

– Vienintelė civilė mūsų šeimoje – mama. Bet ji juokauja esanti generolė, nes mums visiems vadovauja. Tėtis į atsargą išėjo užtarnavęs pulkininko leitenanto laipsnį, abi su sese esam uniformuotos pareigūnės, majorės. 

Prisipažinsiu, kad baigus psichologijos magistro studijas, minčių apie kariuomenę net nebuvo. Bet dabar manau, kad mano kelias į kariuomenės struktūrą su vaikystės patirtimi yra susijęs visu šimtu procentų. Iki keturiolikos metų su tėvais gyvenome kariniame miestelyje Čeliabinske (Rusija). Kone visų bendramokslių tėčiai, mamos, abu tėvai arba senelis buvo kariškiai.  Toks gyvenimo scenarijus ir man natūraliai buvo labai artimas. 

Mūsų šaliai atgavus nepriklausomybę, su šeima iš karto grįžome į Lietuvą. Baigusi mokslus, dairiausi darbo ir, pasiūlius kurso draugui, sudalyvavau karo psichologės konkurse. Tai buvo vienas iš mano pasirinktų konkursų, tuomet jį laimėjau. 

Toks jausmas, kad į kariuomenę patekau atsitiktinai. Bet gerokai vėliau, pačiai dalyvaujant asmeninėse terapijose, labiau save pažinusi, supratau savo pasirinkimus – jie nėra atsitiktiniai, mes nesąmoningai einame tarsi pramintu taku. Kariuomenės gyvenimas man artimas ir savas, pažįstamas. Darbo vietoje iš karto pasijutau komfortiškai.   

 Ar psichologo pagalba kariuomenėje paklausi, ar vis dar tenka susidurti su stereotipais, kad į psichologą kreipiasi tik silpnas žmogus?  

– Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad taip nėra. Kariuomenėje juk tie patys žmonės, nėra jie iš kažkokios kitos planetos. Bet galiu palyginti, kaip keitėsi padėtis per dvidešimt metų. Tas skirtumas yra didžiulis, sakyčiau, kad įvyko tikras proveržis. 

Ypač jaunimas, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai – šauktiniai ateina su kitokiu požiūriu. „Noriu save labiau pažinti, tobulėti kaip asmenybė“, – su tokiais pasakymais ateina šauktiniai pas karo psichologus. Ir nuo vado labai priklauso, jie užduoda toną. Jei vadas pasako, kad mes turim nerealią galimybę – galime gauti psichologo pagalbą, ji yra šalia – tai labai didelė paskata. Dažniausios šauktinių problemos yra adaptacija naujoje aplinkoje, stresas. 

Bet ir profesinės karo tarnybos kariai nevengia kreiptis į mane ar koleges. Teikiam pagalbą sistemoje dirbantiems civiliams, karių šeimoms.

– Minite šeimas, o ar tenka ir su vaikais susitikti? Kaip vaikas priima tą kitonišką šeimos gyvenimą, su nuolatinėmis kelionėmis, vis nauja aplinka? 

– Vaikams, esant poreikiui, padeda specialiai pasirengęs psichologas. Tenka pagelbėti kariškių vaikams, iškilus elgesio, mokymosi problemų. Kartais vaikams būna sunku adaptuotis naujoje arba dažnai besikeičiančioje aplinkoje. Tarkim, tėčiui tarnaujant NATO padalinyje, reikia prisitaikyti vis kitoje šalyje, prie kitos kultūros.

Šiuo metu pradėjome nuotolines konsultacijos, tai labai palengvina galimybę pasiekti kiekvieną, kai tik prireikia. Visais atvejais įveikti sunkumus padeda komandinis darbas – reikalinga ne tik psichologo pagalba, bet ir artimųjų įsitraukimas. 

– Jūsų veiklos sritis labai plati: mokymai, psichologinė pagalba. Kur jaučiatės reikalingiausia, save labiausiai realizuojate?  

– Be abejonės, ta sritis yra krizių psichologija ir savalaikė pagalba kariams, jų kolegoms ar šeimos nariams. Krizę sukelti gali bet kokia nelaimė: netikėta kario žūtis, savižudybė, sunki trauma, nepagydoma liga. Įvairiausių dalykų nutinka. Manau, kad čia didžiausia mano darbo prasmė.

Daug metų su kolege vedu netekčių grupę, irgi itin atsakinga sritis. Vykstame į misijas, padedame mūsų kariams psichologiškai. Psichologai su kariais bendrauja visos tarptautinės operacijos metu, o pasiruošimo misijai laikotarpiu viena iš svarbių dalių yra psichologinis pasirengimas. 

Dirbame ir mobilioje krizių reagavimo komandoje. Esame tie žmonės, kurie prireikus vyksta į bet kurią vietą, kur yra mūsų kariai. 

 Teko dirbti misijose Irake ir Afganistane. Ar skiriasi psichologo darbas tokiomis ypatingomis sąlygomis?  

– Būnant savo šalyje ir išvykus, problemos keičiasi. Žmonės ilgą laiką nemato šeimos, vaikų ir  netenka labai svarbaus palaikymo šaltinio. Nors dabar yra plačios galimybės palaikyti ryšį, net jei skiria didžiulis atstumas, bet nebelieka tiesioginio kontakto. Kai esi už tūkstančių kilometrų, gali tik patarti, jeigu kokia problema šeimoje. Bet, kita vertus, kariai tokiomis sąlygomis yra atviresni, mažiau gynybiški ir lengviau priima pagalbą.  

Beje, dirbant misijoje, tarptautinėse operacijose, paties psichologo laukia didesni iššūkiai: reikia ne tik su savo emocijomis susitvarkyti, bet ir resursų sukaupti, kad kitam galėtum padėti, juk būtent tu pats, tavo asmenybė ir yra pagrindinis įrankis, galintis pagelbėti kariui.  

 Įdomu, kad lydite mūsų karius ir dvasinėje kelionėje, padedate pasirengti santuokos sakramentui. 

– Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčia rūpinasi mūsų karių sielovada. Su kolege čia vedu vieną mokymą iš devynių programoje būsimiems sutuoktiniams. Ši mokymų dalis orientuota paruošti kariškius ir jų būsimas(-us) sutuoktines(-ius) galimiems gyvenimo iššūkiams, ilgiems išsiskyrimams. Reikia padėti iš anksto suprasti, kad neišvengiamai teks susidurti su tokiais momentais, kai tavo žmogaus šalia nebus šešis mėnesius arba ilgiau. O tuo metu gali nutikti įvairių dalykų. Tam reikia pasiruošti. Civiliams ši mokymo dalis nėra privaloma, bet kartais jie ateina smalsumo vedini. 

Pridursiu, kad savo darbe matau daug jaunų žmonių. Mane žavi šiuolaikinio jaunimo laisvė ir drąsa, mokėjimas apginti savo nuomonę. Matau išsiskleidusias ir kūrybiškas asmenybes, kurioms artima savanorystė, dvasinės vertybės. 

 Kas formavo Jus pačią kaip asmenybę? 

– Tėvai, be abejo. Jų suteikta laisvė ieškoti savęs, palaikymas. Iš jų ir sąmoningai, ir nesąmoningai perėmiau labai daug vertybių. Abi močiutės buvo nuostabios, išmintingos. Taip pat draugai visada užėmė svarbią vietą. Manau, kad paauglystėje ir jaunystėje draugai labai paveikia vieni kitus. Bendraudami tarsi perimam vieni iš kitų vertybes, kurias iš šeimos atsinešėm į bendrą buvimą. Man tas pasidalijimas su draugais šeimos vertybėmis, požiūriu visada buvo aiškus, matomas. 

O kariškas gyvenimas išmetė iš komforto zonos ir mokė nuolankumo. Juk turi vykdyti komandas, turi paklusti. Tai nėra lengva. Tuo pačiu įgijau drąsos, gebėjimą apsiginti ir kitą apginti. Buvau kur kas ramesnė ir tylesnė, dabar vadovauju per dvidešimties karo psichologų grupei, esu atsakinga ne vien už save, keičiuosi. 

– O koks pats spalvingiausias Jūsų vaikystės prisiminimas? 

– Labai ryškiai ir šiltai prisimenu savo močiutės kiemo sūpynes, padarytas iš ant beržo šakų užmestų virvių. Labai daug praleisdavau ten laiko, žaisdavome, bendraudavome su kaimynais, pusseserėmis ir pusbroliais. Kadangi nuo tos vietos gerai matydavosi keliukas, kuriuo atvykdavo pas močiutę svečiai mašinomis arba dviračiais, nekantriai laukdavau prie sūpynių. Ši vieta net ir dabar dažnai man iškyla kaip saugumo, ramybės, jaudulio, artėjančio nuotykio, vaikystės ir paauglystės svajonių vieta. Sugrįžtu į ją mintimis, kai noriu jaustis saugi ir rami.

Profesijos pasirinkimo tema kalbiname Gitaną Salickienę, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos socialinės srities specialistę.  

– Gitana, kaip tėvams įžvelgti vaiko gabumus, polinkius, nukreipti teisinga linkme?

– Vaikai auga su tėvais nuo gimimo ir tik tėvai gali jausti, į kur atžala linksta: sportą, meninius užsiėmimus, domina ramesnė ar aktyvesnė veikla ir pan. Tačiau neretai būna, kad kai kurie dalykai lieka nepastebėti. Todėl nevenkime pasikalbėti šia tema su mokytojais, draugais, jie gali ateiti mums į pagalbą, pasidalyti savo pastebėjimais apie matomus vaiko gabumus. Nereikėtų baimintis, auginant vaiką, išbandyti daugiau skirtingų užsiėmimų, tai padės įžvelgti, kas vaiką domina, kokia veikla teikia pasitenkinimą. 

– Kaip elgtis, kai vaikas itin dažnai keičia veiklas? Ar derėtų atkreipti dėmesį į tam tikrų vaiko savybių ugdymą, pavyzdžiui, kantrybę? 

– Manau, kad normalu, kai vaikai nori keisti būrelius – vieno atsisako, kitą pradeda lankyti. Tik išbandęs veiklą, vaikas gali suprasti – patinka ar nelabai. Normalu yra ir persigalvoti, net kai lankytas būrelis buvo kelis metus, pasiekimai matomi. Tėvai neturėtų savo atžalų versti, spausti ar įsakyti tęsti būrelio lankymą. Tokiu būdu ardomas santykis tarp tėvų ir vaikų, mažėja pasitikėjimas tarp abiejų pusių. Be to, priverstinė veikla niekada nebus kūrybiška ir neatneš jokios naudos. Tačiau, žinoma, reikia pratinti vaiką įveikti sunkumus ir nemesti veiklos vien todėl, kad reikia įdėti pastangų. 

– Koks amžius laikomas brandžiu galvoti apie profesinę karjerą ir kokie veiksniai jam turi įtakos? Ar skatinti vaiką pomėgius sieti su studijų krypties pasirinkimu?   

– Šeimoje turėtų būti palengva diskutuojama ir svarstoma, kokia veikla yra artimiausia vaikui, kokios galimos darbo kryptys, koks reikalingas išsilavinimas ir darbiniai gebėjimai. Laikui bėgant tai persvarstyti, įsivertinti. 

Patartina vaikus pratinti prie minties apie pokyčius, kad išmoktų lankstumo, prireikus išdrįstų ieškoti kito darbo, keisti specializaciją, nepaisant amžiaus ar kitų ribų. 

Vaikas labai anksti pradeda identifikuoti save su kažkokia profesija, tik to, žinoma, dar negeba įvardyti. Todėl pasirinkimuose svarbus tėvų pavyzdys, kaip jie reaguoja į savo ir kitų darbus, kaip apie tai kalba. Juolab kad šiuo laikotarpiu dauguma dirba iš namų, tad ir vaikai daugiau mato tėvus dirbančius ir jų požiūrį į darbą.  

Vaikas turi sulaukti tėvų paramos priimant sprendimus dėl būsimos karjeros. Dera atsižvelgti ne tik į biologinę vaiko brandą, bet ir psichosocialinę, kuri rodo, kad vaikas pasiekia savo tapatumą ir yra apsisprendęs kuo nori ateityje užsiimti.   

– Kokios priežastys paskatina vaikus pasirinkti savo tėvų profesiją?

– Pakalbinę mokytoją, policininką, mediką, aktorių, tikrai neretai išgirstume, kad tos pačios profesijos atstovai buvo ir tėvai ar net seneliai. Kad vaikas rinksis tėvų specialybę yra tarsi užkoduota daugumoje šeimų, jeigu augdamas vaikas mato meilę tai veiklai. Jeigu tėvai rodo pagarbą, atsidavimą savo darbui, vaikas natūraliai renkasi šią profesiją kaip patikimą, nuo vaikystės pažįstamą veiklą. 

Tačiau visiems tėveliams labai svarbu kuo anksčiau priimti, kad vaiko popamokinė veikla ar vėliau pasirinkta studijų kryptis, profesija, ne visada gali ir turi sutapti su jų lūkesčiais.

Skaityti

Kultūra kareiviškai

Pažintinė diena „Kariai vaikams“

Minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Rinktinės 602 pėstininkų kuopos kariai organizavo pažintinę dieną vaikams „Kariai vaikams“. Renginys vyko lopšelio darželio „Drugelis“ teritorijoje dalyvaujant darželio personalui ir auklėtiniams.

Paskelbta

-

Autorius

Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6 - oji rinktinės nuotraukos

Minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Rinktinės 602 pėstininkų kuopos kariai organizavo pažintinę dieną vaikams „Kariai vaikams“. Renginys vyko lopšelio darželio „Drugelis“ teritorijoje dalyvaujant darželio personalui ir auklėtiniams.

Vaikams buvo pristatytos KASP pajėgos ir kariuomenė, buvo organizuota viktorina ir kariška estafetė. Vaikams reikėjo pirmiausiai pasiruošti estafetei užsidedant šalmus, gaunant radijo stotį ir užsimaskuojant.

Vėliau sekė busimų jaunųjų šaulių taiklumo patikrinimas, sužeistojo gelbėjimas, šovinių suradimas ir granatos metimas. Vaikai koncertavo, noriai dalyvavo rungtyse su savo auklėtojomis. Džiugu matyti laimingus vaikus!

Parengta pagal Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6 – oji rinktinės FB žinutę

Skaityti

Populiaru