Prisijunkite prie mūsų

Technologijos

Kariuomenė informuoja: gruodį fiksuotas padidėjęs dezinformacijos kiekis Sausio 13-osios tema

Artėjant Sausio 13-osios sovietų agresijos prieš atkurtą Nepriklausomą Lietuvos valstybę 30-mečiui, priešiškoje informacinėje aplinkoje fiksuotas padidintas šios temos eskalavimas…

Paskelbta

-

Vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės asociatyvi nuotrauka

Gruodžio mėn., artėjant Sausio 13-osios sovietų agresijos prieš atkurtą Nepriklausomą Lietuvos valstybę 30-mečiui, priešiškoje informacinėje aplinkoje fiksuotas padidintas šios temos ir ją palaikančių Rusijos naratyvų eskalavimas, praneša Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) analitikai.

Iš viso gruodžio 1 – 31 d. Lietuvos informacinėje aplinkoje nustatyta 320 atvejų, turėjusių neigiamos informacinės veiklos bruožų. Lyginant su praėjusiu laikotarpiu bendras informacinių incidentų skaičius buvo kiek aukštesnis (lapkričio mėn. iš viso identifikuoti 308 dezinformacijos atvejai).

Gruodį įvykdyta plataus masto kompleksinė kibernetinė ataka – neteisėtai prisijungta prie dvidešimt dviejų valstybinių institucijų tinklalapių juose patalpinant melagingas žinias. Gruodžio 9 d. pasinaudojant Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos darbuotojo e. pašto adresu išsiųstas melagingas pranešimas (angl. spoofed email) apie neva patikslintus karo prievolininkų sąrašus. Gruodžio 10 d. melagingo turinio informacija neteisėtai patalpinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos interneto svetainėje apie neva Lietuvos pasienyje sulaikytą oficialų Lenkijos asmenį. Dar tą pačią dieną imituojant Šiaulių informacinio portalo laišką LR institucijoms ir organizacijoms išplatintas melagingas turinys susijęs su Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimu. Praėjusį mėnesį taip pat įvykdyta kita kibernetinė ataka, kuria siunčiant didelį kiekį „Trojan Emotet“ virusu užkrėstų elektroninių laiškų buvo sutrikdyta ir apsunkinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro veikla.

Atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir jos turinį gruodžio mėn. pagrindiniais dezinformacijos taikiniais buvo Lietuvos konstitucinių pagrindų apsauga dėl Sausio 13-osios bylos nuosprendžio, NATO ir Lietuvos narystė aljanse, mūsų šalies užsienio politika, energetika ir ekonomika. Šių temų eskalavimu siekta daryti poveikį visuomenei, mažinant Lietuvos Respublikos piliečių lojalumą valstybei, menkinant pasitikėjimą aukščiausiomis šalies vadovybės institucijomis bei narystės NATO svarbą. Priešiška informacija skleista tikslingai, norint sukelti Lietuvos žmonių nepasitenkinimą valstybe, skatinti nusivylimo nuotaikas, klaidinti, skaldyti ir supriešinti tarpusavyje.

Artėjant vienai iš svarbiausių Lietuvos valstybingumui datų – Sausio 13-osios pergalės prieš sovietų karinę agresiją 30-mečiui ir LR Apeliacinio teismo nuosprendžio paskelbimui Sausio 13-osios byloje, priešiškoje informacinėje aplinkoje suaktyvėjo Kremliaus naratyvų eskalavimas. Daugiausia skleista informacija apie Rusijos tyrimų komiteto pradėtą tyrimą dėl neva neteisėto Sausio 13-osios bylos teisėjų nuosprendžio ir kreipimosi į Interpolo struktūras dėl tarptautinio arešto orderio išdavimo agresiją vykdžiusiems asmenims. Taip pat eskaluotas „savi šaudė į savus“ naratyvas, teigiant, kad Lietuvos valdžia neva neteisėtai apkaltino sovietų kariškius, siekdama nuslėpti savo prisidėjimą prie civilių žūties. Teigta, kad Sausio 13-osios byloje nuteisti sovietų karininkai J. Melis ir G. Ivanovas yra nekalti, o pats šios bylos nagrinėjimas buvo pavadintas „gėdingu teismu“.

Sureagavus į gruodžio mėn. Prezidentūroje vykusią konferenciją „Lietuvių kova dėl valstybės ir istorinės tiesos: Molotovo – Ribentropo paktas 1939 – 1989 – 2020″, Lietuva apkaltinta „istorinio revizionizmo vykdymu“ ir „tikrosios“ Antrojo pasaulinio karo istorijos iškraipymu. Akcentuota pozicija, kuria nesutinkama su SSRS ir Trečiojo reicho atsakomybės sulyginimu sukeliant Antrąjį pasaulinį karą bei atsisakoma pripažinti Lietuvos sovietinės reokupacijos faktą 1944 m.

Kita gruodžio mėn. eskaluota tema, sietina su konstitucinių pagrindų apsauga – LR Karo policijos įstatymo pataisos. Skleidžiama dezinformacija ir klaidinančiomis manipuliacijomis formuotas priešiškas naratyvas, teigiantis, jog Karo policija bus paversta nauja institucija represijoms prieš Lietuvos piliečius vykdyti, protestams malšinti bei priverstiniam šalies žmonių skiepijimui vykdyti.

Gruodžio mėnesį Lietuvos informacinėje aplinkoje toliau buvo stebimas didelis neigiamos informacijos suaktyvėjimas NATO – Rusijos konfrontacijos tema. Aljanso generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui pabrėžus Juodosios jūros regiono svarbą NATO ir glaudų bendradarbiavimą su šio regiono šalimis – Aljanso partnerėmis Ukraina ir Sakartvelu, Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje publikuoti straipsniai apie agresyvias NATO provokacijas ir siekį dominuoti Juodosios jūros regione. Televizijos eteryje skambėjo teiginiai, kad metas parodyti Vakarams tikrąją Rusijos galią ir jėga stabdyti Vakarų „agresiją“, panaudojant branduolinius ginklus. Baltijos šalys dėl neva jose steigiamų karinių centrų įvardintos NATO militarizavimosi šalia Rusijos sienų pavyzdžiu, o Lenkija apkaltina diversantų rengimu provokacijoms kitose šalyse sukelti.

Minėtu laikotarpiu nedraugiškoje informacinėje aplinkoje taip pat išlieka intensyvios Lietuvos – Baltarusijos ir Lietuvos – Rusijos santykių temos, kuriomis siekta formuoti negatyvų mūsų šalies įvaizdį žeriant kaltinimus apie neva Baltijos šalių ir Lenkijos bandymus kištis į Baltarusijos vidaus reikalus, primesti išorinį valdymą ir destabilizuoti politinę padėtį. Reaguojant į mūsų šalies vidaus politikos aktualijas ir naujosios vyriausybės formavimo procesą, Lietuva vadinta rusofobiška valstybe, kurios užsienio politika Rusijos atžvilgiu neva tapsianti dar agresyvesnė.

Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188732677. Šv. Ignoto g. 8, LT-01144 Vilnius, tel. (8 5) 278 5001, faks. (8 5) 212 6170, el. p. LK.kanceliarija@mil.lt. PVM mokėtojo kodas LT 887326716. © Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija

Skelbimas
Spauskite norėdami komentuoti

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Technologijos

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras atliko tyrimą dėl „Emotet” kenkėjiško kodo plitimo ir parengė rekomendacijas

Pirmasis bandymas panaudojant „Trojan.Emotet“ virusu užkrėstus laiškus buvo fiksuotas 2020 m. spalio mėnesį (plačiau). Panašias „Emotet“ atakas patyrė ir kitų valstybių viešojo sektoriaus institucijos.

Paskelbta

-

Asociatyvi nuotrauka iš freestocks.org | Pexels.com
Asociatyvi nuotrauka iš freestocks.org | Pexels.com

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos atliko kibernetinio incidento tyrimą dėl pastarosiomis savaitėmis platinto „Emotet” kenkėjiško kodo ir nustatė, kad jis paveikė penkiolikos viešojo sektoriaus organizacijų kompiuterius. Didžiausią poveikį šis kibernetinis incidentas padarė Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

„Efektyviausiai nuo tokio pobūdžio kibernetinių incidentų apsisaugoti padeda nuolatinis darbuotojų švietimas apie kibernetinio saugumo grėsmes bei kaip saugiai naudotis elektroniniu paštu, todėl Nacionalinio kibernetinio saugumo centro specialistai artimiausiu metu tokius mokymus surengs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojams“, – sako krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.

Tuo tarpu NKSC direktorius dr. Rytis Rainys pabrėžia, kad atliktas tyrimas parodė, jog ne visos institucijos taiko pakankamas prevencines kontrolės priemones tokio pobūdžio kibernetiniams incidentams užkardyti, todėl NKSC atnaujino rekomendacijas, kaip apsisaugoti, kad tokie kenkėjiški kodai nepatektų į organizacijų kompiuterinius tinklus.

„Kibernetinio saugumo požiūriu labai svarbu taikyti griežtą elektroninio pašto filtravimo politiką, pavyzdžiui, gavus elektroninius laiškus su archyvinių bylų priedais, vykdomaisiais failais, dokumentais, kuriuose prašoma įgalinti turinį – blokuoti ir elektorinius laiškus naudotojams pristatyti tik patikrinus, kad juose nėra kenkėjiško kodo“, – įspėja R. Rainys.

Su tyrimo medžiaga ir rekomendacijomis galima susipažinti čia.

Tai jau antroji didelė per pastarąjį ketvirtį užkrėstų laiškų banga, kurią fiksavo Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Pirmasis bandymas panaudojant „Trojan.Emotet“ virusu užkrėstus laiškus buvo fiksuotas 2020 m. spalio mėnesį (plačiau). Panašias „Emotet“ atakas patyrė ir kitų valstybių viešojo sektoriaus institucijos.

Skaityti

Technologijos

Rekordais ir išskirtinėmis operacijomis paženklinti Inžinerijos bataliono išminuotojų metai

Nors Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalioną sudaro Štabas ir penkios kuopos, bene garsiausia ir net savotiška bataliono vizitine kortele yra tapusi viena jų – Sprogmenų neutralizavimo kuopa.

Paskelbta

-

Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono informacija ir nuotraukos

Nors Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalioną sudaro Štabas ir penkios kuopos, bene garsiausia ir net savotiška bataliono vizitine kortele yra tapusi viena jų – Sprogmenų neutralizavimo kuopa. Tai vienintelis padalinys Lietuvoje, kurio uždavinys yra vykdyti planines ir neplanines standartinių sprogmenų neutralizavimo procedūras, taip pat užtikrinti paramą įvairių nacionalinių ir tarptautinių pratybų metu. Šios kuopos skyriai ne tik veikia visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei yra įsikūrę svarbiausiuose Lietuvos kariuomenės poligonuose, bet ir dėl savo tarnybos specifikos ir vykdomų sprogmenų neutralizavimo operacijų neretai pakliūva į filmavimo kamerų ir žiniasklaidos akiratį, yra matomi visuomenėje, kelia diskusijas ir susidomėjimą. Ypač, kai tokie metai kaip šiemet: dosnūs sprogmenų gausa, įspūdingomis bei ypatingo profesionalumo reikalaujančiomis operacijomis, paženklinti rekordiniu nuo nesprogusių sprogmenų išvalytų teritorijų plotu ir remiamų pratybų skaičiumi.

„Lietuvos kariuomenės inžinierių ir išminuotojų darbas yra ypatingai pavojingas, bet labai reikalingas mūsų šaliai. Jų radiniai, daugiausia Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenys, demonstruoja kiek pavojų civiliams gali palikti karas dar ilgiems dešimtmečiams. Lietuvos kariuomenė yra tam, kad karo nebūtų ir visi sprogmenys būtų naudojami tik kariniuose poligonuose. Esu dėkingas Juozo Vitkaus Inžinerijos bataliono kariams už jų ištikimą tarnybą Lietuvai, atsakingai vykdomą Lietuvos teritorijos išminavimą ir linkiu jiems šią pareigą atlikti, pirmiausia, saugiai,“ – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Šiais metais, vykdydami neplaninius standartinių sprogmenų neutralizavimo darbus ir reaguodami į policijos pareigūnų pranešimus, Inžinerijos bataliono sprogmenų neutralizavimo specialistai į iškvietimus vyko 1017 kartų ir neutralizavo 3785 sprogmenis. Tarp jų buvo ir tokių radinių, kurių neutralizavimas įeis į kuopos ir viso bataliono istoriją. Tai aviacinės bombos SD250 neutralizavimas panaudojant abrazyvinę pjovimo įrangą ir taip siekiant sumažinti bomboje esančią sprogmenų masę, didelio kiekio aviacinės kasetinės amunicijos neutralizavimas Vilnalių k. Tauragės raj., itin retai Lietuvoje randamos aviacinės bombos SD500 neutralizavimas ir net 70 unikalių betoninių bombų sunaikinimas Aleksote, Kaune, taip pat artilerijos sviedinių neutralizavimas Dusios ežere.

Viena įspūdingiausių operacijų šiais metais – neįtikėtinai didelio kiekio amunicijos neutralizavimas Tauragės raj. Vilnalių k., kur tiesiog gyventojo kieme buvo rasti penki pilni konteineriai AB-250-2 (kiekviename po 224 bombletus), aviacinė bomba SC-50 ir daugiau kaip 1000 vienetų palaidos mažo kalibro kasetinės amunicijos SD-1. Kariams teko itin atsargiai ir kruopščiai perkasti visą kiemą, kol surinko pavojingus sprogmenis, tad operacija truko net keturias paras, o joje dalyvavo beveik 30 sprogmenų neutralizavimo specialistų. Prisimindamas šią operaciją Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kpt. Kazimiras Bogdanas sakė: „Tai turbūt buvo pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai per vieną operaciją radome tiek daug standartinių sprogmenų. Be to, operacija vyko prie pat pastato, sprogmenų saugos mechanizmai buvo suirę, viską reikėjo atlikti rankomis ir su juvelyriniu tikslumu. Didžiuojuosi savo kariais, kurie atliko tikrai nekasdienišką bei rizikingą darbą ir įgavo labai daug naudingos patirties.“

Įgytos patirties naudą kuopos vadas akcentavo ir kalbėdamas apie gegužės mėnesį Metelių regioniniame parke vykdytą nestandartinę operaciją – povandeninį sprogmenų neutralizavimą Dusios ežere, kurio metu buvo sunaikinti trys Antrojo pasaulinio karo laikų sovietiniai 155 mm artilerijos sviediniai. „Operacija išsiskyrė tuo, kad niekada iki tol kuopos kariai nėra neutralizavę sprogmenų po vandeniu. Tai savotiška patirtis mūsų išminuotojams-narams, taip pat ir vadams, nes jos metu reikėjo išskirtinio bendradarbiavimo su savivaldybės atstovais, civiline sauga ir policijos pareigūnais,“ – teigė kpt. Kazimiras Bogdanas ir pasidžiaugė, kad po operacijos, bendradarbiaujant su Metelių regioninio parko direkcija, surengtos sprogmenų paieškos pratybos labiausiai lankomose Dusios ežero maudyklose ir patikrinta maždaug 4,3 ha teritorijos.

Vykdydama planinius sprogmenų neutralizavimo darbus Sprogmenų neutralizavimo kuopa šiemet taip pat dirbo iš peties ir net dvigubai viršijo savo projektinius pajėgumus: per metus buvo patikrinta ir išvalyta 246,16 ha Lietuvos teritorijos, aptikta ir sunaikinta daugiau kaip 3000 vienetų įvairių sprogmenų ir amunicijos. Vykdant suplanuotas paieškos procedūras pavojingų radinių gausa ypač nustebino Depų tarnybos Ginkluotės depo teritorija Linkaičiuose, Radviliškio raj. Na, o vertindamas planinio sprogmenų neutralizavimo mastą kuopos vadas kpt. Kazimiras Bogdanas ypač išskyrė sprogmenų neutralizavimo skyriaus, įsikūrusio Panevėžyje, indėlį. „Tai buvo darbinis arkliukas šiais metais. Skyriaus valoma teritorija reikalavo didžiausių pastangų, joje buvo aptikti ir neutralizuoti didžiausi sprogmenų kiekiai“, – sakė kuopos vadas.

Lyginant su keletu pastarųjų metų Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariai rekordus mušė ir užtikrindami saugų karinį rengimą bei remdami Lietuvos kariuomenės padalinius įvairių pratybų metu – tiek padaliniams treniruojantis vandenyje, tiek granatų mėtymo bei kovinio šaudymo pratybose, tiek atlikdami mūšio imitavimą. Iš viso šiais metais išminuotojai pratybas rėmė net 551 kartą, kai tuo tarpu pernai jų buvo 504, o 2018 metais – 458. Žinoma, gerokai išaugusiam sprogmenų neutralizavimo specialistų poreikiui įtakos turėjo ir kasmet didėjantis Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų karių bei organizuojamų pratybų skaičius.

Apibendrinant 2020 metus, drąsiai galima teigti, kad Inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopai jie buvo kaip niekad darbingi, nustebinę pavojingais radiniais ir jų skaičiumi. Ir nors Lietuvoje jau daugybę metų džiaugiamės taika, mūsų šalies teritorijoje tiek Pirmojo, tiek Antrojo pasaulinio karo, tiek sovietų okupacijos laikų „palikimo“ vis dar gausu, ir žemė jį kasmet dosniai atiduoda vos tik suintensyvėja žemės ūkio darbai ir statybos. O sprogmenys, nesprogę savo laiku ir išgulėję po žeme ne vieną dešimtmetį, yra neprognozuojami ir kelia dar didesnį pavojų, todėl išminuotojai prašo saugoti save ir kitus bei elgtis atsakingai – pastebėjus sprogmenį ar neaiškios paskirties daiktą, kuris galėtų būti panašus į sprogmenį, jokiu būdu neliesti, nesiimti iniciatyvos patiems pergabenti ar kažkaip kitaip bandyti jį nukenksminti, o iš karto pranešti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.

Skaityti

Technologijos

Lietuvos kariuomenei – papildomos prieštankinių raketų sistemų „Javelin“ atsargos

Šiuo dvišaliu susitarimu buvo įsigytas papildomas kiekis raketų, paleidiklių bei kt. sistemos įranga, kuri Lietuvos kariuomenės atsargas turėtų papildyti 2024 metais. Šio sandorio vertė siekia 10 mln. JAV dolerių.

Paskelbta

-

Asociatyvi KAM archyvo nuotrauka (aut. Giedrė Alkema)

Šią savaitę Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos su Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybe pasirašė sutarties papildymą dėl vidutinio nuotolio prieštankinės ginkluotės ,,Javelin“ įsigijimo. Šiuo dvišaliu susitarimu buvo įsigytas papildomas kiekis raketų, paleidiklių bei kt. sistemos įranga, kuri Lietuvos kariuomenės atsargas turėtų papildyti 2024 metais. Šio sandorio vertė siekia 10 mln. JAV dolerių.

Iš JAV gaunama ir įsigyjama prieštankinė sistema „Javelin“ ypač reikšmingai prisideda prie ilgalaikių Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų didinimo ir atgrasomojo poveikio stiprinimo. Šiomis sistemomis, stiprinant Lietuvos gynybinius pajėgumus, bus papildomai aprūpinti Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padaliniai.

Vidutinio nuotolio prieštankinių raketų sistema „Javelin“ yra modernus ginklas, galintis naikinti šiuolaikinius tankus su reaktyviniais šarvais dieną ir tamsiu paros metu 75 m – 2,5 km atstumu. Sistema veikia „iššoviau-pamiršau“ principu: kariui užfiksavus taikinį ir iššovus, raketa pati valdo save skrydžio iki taikinio metu. Tokiu būdu užtikrinamas didesnis karių saugumas, nes raketai skriejant link taikinio, karių komanda gali keisti poziciją. „Javelin“ kovinė raketa su tandeminiu sprogstamuoju užtaisu gali atakuoti priešininkų tanką tiesiu taikymu arba iš viršaus pakildama iki 150 metrų į aukštį. Raketose panaudota „minkšto paleidimo“ sistema, kuri raketos variklį užkuria tik raketai palikus paleidimo konteinerį, dėl to sunku nustatyti, iš kur buvo paleista raketa. Ginklą galima naudoti ir mūšio mieste sąlygomis šaudant iš uždarų patalpų (daugiau informacijos apie „Javelin“ – http://bit.ly/1u7ZM5U).

JAV yra Lietuvos strateginė partnerė ir pagrindinė Baltijos regiono saugumą užtikrinanti sąjungininkė. JAV aktyviai dalyvauja įgyvendinant saugumo užtikrinimo priemones Baltijos šalyse, stiprindama regiono saugumą ir stabilumą. Savo kariais, technika ir finansinėmis lėšomis JAV aktyviai prisideda prie mūsų regiono gynybos. Pagal Europos atgrasymo iniciatyvą kasmet nuosekliai didinama finansinė parama Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, gynybiniams pajėgumas stiprinti ir karinei infrastruktūrai gerinti. JAV taip pat yra viena pagrindinių ginkluotės įsigijimų partnerių.

Skaityti

Populiaru