Prisijunkite prie mūsų

Kario diena

Lietuvos valstybei prisiekė Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariai

Įvyko iškilminga karių priesaika – laikantis visų saugumo reikalavimų keturių atskirų rikiuočių metu valstybei prisiekė daugiau nei 200 karių.

Paskelbta

-

Lietuvos kariuomenės archyvo nuotrauka

Gruodžio 17 d. Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio batalione įvyko iškilminga karių priesaika – laikantis visų saugumo reikalavimų keturių atskirų rikiuočių metu valstybei prisiekė daugiau nei 200 karių.

Šį sykį karių priesaika batalione buvo kitokia, tačiau labai įsimintina ir unikali. Atskirų baterijų sudėtyje, temstant, be ilgų šventiškų kalbų ir minios svečių, tačiau su giliai širdin atgulusiais kario priesaikos žodžiais, pirmuoju kario laipsniu ant krūtinės, gausybe artimųjų palaikymo žodžių ir sveikinimų tiesioginės transliacijos komentaruose, pirmuoju jau Lietuvos kariuomenės kario skambučiu artimiesiems tiesiai iš rikiuotės aikštės ir ypatinga joje tvyrančia dvasia.

Prisiekusiuosius karius palaimino karo kapelionas, o kiekvienos baterijos priesaiką vainikavo šūvis iš haubicos M-50. Visa ceremonija buvo transliuojama tiesiogiai, todėl karių artimieji galėjo viską stebėti.

Baterijų karių vardu skaityti priesaikos tekstą ir bučiuoti bataliono kovinę vėliavą suteikta garbė būsimiems artileristams, jaunesniesiems eiliniams Ramūnui Bartkui, Mantui Užandeniui, Aurimui Anuškevičiui bei j. eil. Nojui Kosovcevui iš brigados „Žemaitija“ vadovybės Prieštankinės kuopos.

Bataliono vadas plk. ltn. Tomas Naudužas sveikindamas prisiekusius karius teigė, jog niekada nevalia užmiršti ir nėra jokių aplinkybių kurios leistų išsižadėti priesaikos žodžių, tad karys jais privalo vadovautis visą savo gyvenimą. Bataliono karo kapelionas mjr. Edvardas Baniulis palaiminimo metu kariams priminė, jog ne ginklas jų rankose, o nuoširdus pilietiškumas, Tėvynės bei artimo meilė yra didžiausia jų stiprybė.

Netradiciškai įvykusi karių priesaikos ceremonija, prasidėjusi dar šviesoje, baigėsi haubicos salvėmis aidinčiomis jau į sutemų apimtą Pajūrio miestelio dangų.

  • Lietuvos kariuomenės archyvo nuotrauka

  • Lietuvos kariuomenės archyvo nuotrauka

  • Lietuvos kariuomenės archyvo nuotrauka

  • Lietuvos kariuomenės archyvo nuotrauka

Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188732677. Šv. Ignoto g. 8, LT-01144 Vilnius, tel. (8 5) 278 5001, faks. (8 5) 212 6170, el. p. LK.kanceliarija@mil.lt. PVM mokėtojo kodas LT 887326716. © Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija

Skelbimas
Spauskite norėdami komentuoti

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kultūra kareiviškai

Pažintinė diena „Kariai vaikams“

Minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Rinktinės 602 pėstininkų kuopos kariai organizavo pažintinę dieną vaikams „Kariai vaikams“. Renginys vyko lopšelio darželio „Drugelis“ teritorijoje dalyvaujant darželio personalui ir auklėtiniams.

Paskelbta

-

Autorius

Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6 - oji rinktinės nuotraukos

Minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Rinktinės 602 pėstininkų kuopos kariai organizavo pažintinę dieną vaikams „Kariai vaikams“. Renginys vyko lopšelio darželio „Drugelis“ teritorijoje dalyvaujant darželio personalui ir auklėtiniams.

Vaikams buvo pristatytos KASP pajėgos ir kariuomenė, buvo organizuota viktorina ir kariška estafetė. Vaikams reikėjo pirmiausiai pasiruošti estafetei užsidedant šalmus, gaunant radijo stotį ir užsimaskuojant.

Vėliau sekė busimų jaunųjų šaulių taiklumo patikrinimas, sužeistojo gelbėjimas, šovinių suradimas ir granatos metimas. Vaikai koncertavo, noriai dalyvavo rungtyse su savo auklėtojomis. Džiugu matyti laimingus vaikus!

Parengta pagal Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6 – oji rinktinės FB žinutę

Skaityti

Kario diena

J. eil. Tautvydas Savukaitis: tarnyba kariuomenėje – aukštų moralinių vertybių ženklas

Tarnyba užgrūdina, ji „pariebina“ odą, ji paruošia naujam gyvenimo etapui. Šito tikrai prireiks.

Paskelbta

-

Asmeninio archyvo nuotraukos

Kol vieni viešojoje erdvėje piktinasi, kad šaukimas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) pavogs gražiausius jų jaunystės mėnesius, visiškai sugriaus ar, geriausiu atveju, 9 mėnesiais sutrumpins jų karjerą, kiti, nors jau seniai „išaugę“ iš šaukiamo karo prievolininko amžiaus, renkasi karo tarnybą savo noru. Vienas jų – 34-erių metų j. eil. Tautvydas Savukaitis.

Šiuo metu Juozo Vitkaus inžinerijos batalione (Inžinerijos batalionas) tarnaujantis Tautvydas dešimtmetį dirbo kino ir televizijos srityje bei dalyvavo kuriant HBO komandos serialą „Černobylis“, olandų kino režisieriaus filmą „Užmirštas mūšis“ („The Forgotte Battle“) ir daugelį kitų kino produktų.

„Tai man – kaip olimpinis medalis – vienas sunkiausių ir ilgiausių projektų, kuriuo labiausiai didžiuojuosi“, – apie darbą ne vieną prestižinį „Emmy“ ir „Auksinio gaublio“ apdovanojimą pelniusiame seriale „Černobylis“ sako Tautvydas.

Su j. eil. T. Savukaičiu, jaunųjų tarnybos kolegų draugiškai pravardžiuojamu „Tėvu“, kalbamės apie tai, kas jį paskatino filmavimo aikštelę pakeisti į kareivinies, mylimą žmoną į ištikimąjį G-36, aktorių ir režisierių draugiją į būrį „vaikų“ bei kaip jam sekasi priprasti prie kariško gyvenimo ir pandemijos suvaržymų.

Tautvydai, kas būnant brandaus amžiaus paskatino pasirinkti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir kodėl būtent ši tarnyba, o ne alternatyvūs tarnybos būdai?

Visada buvau patriotiškas ir visada norėjau tarnauti, bet aplinkybės vis susidėliodavo nepalankiai. Kai baigiau mokyklą ir įstojau į universitetą, kaip tik panaikino šauktinius. Vienu metu jau buvau susiruošęs keliauti į Bazinius karinius mokymus, bet darbai sutrukdė. O 2020-ieji ir Lietuvą pasiekusi pandemija viską sudėliojo į vietas. Pavasariui atėjus sustojo arba buvo atšaukta didžioji filmavimų dalis, o sėdėti ant sofos aš nenorėjau. Be to, atšventęs 34-ąjį gimtadienį, suvokiau, kad tai gali būti mano paskutinis šansas – arba dabar, arba niekada.

O kodėl būtent 9 mėnesiai?

Prisipažinsiu, kad į Lietuvos kariuomenę atėjau su mintimi baigti ir Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, nes tarnyba savaitgaliais – ne tas pats, kas 9 mėnesius trunkanti tarnyba.

Kaip į sprendimą atlikti 9 mėnesių tarnybą reagavo artimieji?

Buvo dvi reakcijos: sveikinimai arba kreivi žvilgsniai. Bet tendencija visada buvo ta pati: jauni žmonės sveikindavo, vyresni žiūrėdavo atsargiai ir iš jų sulaukdavau ir įvairių mitų apie tarnybą. Visi jie buvo girdėję apie seną sovietinę armuchą ir jos paniatkes, apie smurtą ir žeminimą, apie visokius kankinimus ir nerašytas taisykles.

Ir galiu drąsiai teigti, kad ginčysiuosi su kiekvienu, kuris dergs mano tarnybą. Iki šiol dar niekas manęs nežemino, niekas man netrenkė, net pirštu nepalietė. Tikėjausi daug blogiau ir buvau tam pasiruošęs, bet pats nustebau, kaip pagarbiai mūsų vadai su mumis elgiasi. Prieš ir po kiekvieno sporto ar pratybų visada klausia, ar visi sveiki, ar visi gali, ar nereikia medikų pagalbos. Būrio, kuopos ir bataliono vadai kviečia pasikalbėti, teiraujasi, kaip sekasi, ką norėtume pakeisti. Mums visada prieinami psichologai, turim asmeninius vadų telefonų numerius.

Viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta nuogąstavimų, kad 9 tarnybos mėnesiai sugriaus šaukiamojo amžiaus jaunuolių planus, gyvenimą, karjerą. Kokia jūsų nuomonė apie tai? Ar pačiam teko kažką paaukoti dėl tarnybos?

Sunku suprasti, kiek daug turi būti žmogus pasiekęs būdamas 19-20 metų, kad metai tarnybos jam sugriautų gyvenimą. Visada buvau ir esu už vadinamuosius „gape year“, kai po mokslų padarai pertrauką, kad suprastum, ko nori iš gyvenimo. Kariuomenė yra puiki vieta susivokti, įgyti įgūdžių, kurie vėliau tikrai pravers.

Net būdamas pakankamai brandaus amžiaus, aš čia sužinau naujų dalykų. Net ir apie save. Iki tarnybos užtrukdavau pusę valandos, kol išsiversdavau iš lovos – dabar suprantu, kad iššokti iš lovos ir pasiruošti mankštai lauke man užtenka 5 minučių. Jau dabar žinau, kad šį įprotį išlaikysiu.

Ir nereikia bijoti, kad sugrius karjera. Savanoriška tarnyba kariuomenėje darbdavių akyse yra gero tono bei aukštų moralinių vertybių ženklas. Ir tai sugalvojau ne aš. Taip pačiam teko išgirsti iš ne vieno žymaus visuomenininko, verslininkų.

Asmeninio archyvo nuotraukos

Ar užsirašęs į tarnybą ruošėtės jai iš anksto – sportavote, grūdinotės – ir ar to reikia?

Kai sužinojau, kad eisiu tarnauti, pradėjau ruoštis. Prisimenu pirmąsias dienas – padusau nubėgęs du ratus stadione. Bet po truputį įsivažiavau. Vieną dieną kartu su žmona eidavome bėgioti, kitą su 10 kg kuprine žygiuodavome: 5 kilometrai bėgimas, 10 km žygis.

Kai atėjo laikas laikyti fizinio parengimo testą ir pats nustebau – atbėgau penktas iš savo būrio ir normatyvą išlaikiau 96 taškams iš šimto.

Bet ruoštis reikia. Ne tiek dėl savęs, kiek dėl būrio draugų. Tu nenori būti paskutinis, tu nenori būti silpniausias. Aišku, kariuomenė padės, bet pasiruošus bus lengviau. Atsimenu, pirmomis dienomis kai kurie mano tarnybos kolegos padusdavo apšilimo metu, o praėjus porai mėnesių, jau bėga nesustodami.

Ar į Inžinerijos batalioną pakliuvote atsitiktinai ar pats pasirinkote tarnybą šiame batalione?

Domėjausi: kas, kur, kada, kokios sąlygos? Iš pradžių galvojau apie pėstininkus: Algirdo, Vytenio ar Dragūnų batalionus. Bet pabijojau. Visgi man – 34-eri, galvojau, kad fiziškai nepajėgsiu (dabar žinau, kad nerimavau be reikalo – tarnauti atėjau, geriau fiziškai pasiruošęs nei kai kurie jaunesni mano kolegos). Be to, niekada neturėjau tikslo lakstyti po miškus ir šaudyti į kairę ir dešinę.

Vienas pažįstamas kariškis man užsiminė apie Inžinerijos batalioną ir pasakė, kad čia reikia smegenų, reikės galvoti. Tad kai prievolės centre paklausė, kur noriu tarnauti, jau žinojau. Nuo tos akimirkos savo sprendimo nepakeičiau. Ir dabar, po daugiau nei 3 mėnesių tarnybos, nesigailiu savo sprendimo.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte tarnybos metu?

Visko tikėjausi – purvo, šalčio, keiksmų, pritrintų kojų, bet nėra didesnio iššūkio nei namų ilgesys. Galiu gyventi be picų, alaus ar žaidimų. Bet namų ilgesys nepalieka nė sekundei.

Ar nesunku paklusti ir būti mokomam gerokai jaunesnių vadų?

Prieš pradedant tarnybą visi man kartojo, kad bus sunku, nes jau esu subrendęs, kad esu susiformavęs ir turiu savo nuomonę. Ir iš dalies jie buvo teisūs. Tačiau… Kažkada dirbau kartu su režisiere Lina Lužyte. Buvau jos asistentas. Ir nors buvau vyresnis, visada kreipdavausi „jūs“. Atsimenu, kai ji paprašė kreiptis „tu“, mano atsakymas buvo paprastas: aš gerbiu pareigybę, o ne žmogaus amžių. Tad jaunesni vadai niekad neužkliuvo. Įsakymas yra įsakymas – nesvarbu, ar jis režisieriaus, direktoriaus ar vado.

O diena iš dienos bendraujant su tarnybos kolegomis nekyla problemų, nesusikalbėjimų – juk požiūris į daugelį dalykų, kai tau devyniolika ir šiek tiek per trisdešimt, skiriasi?

Stebėtinai gerai įsiliejau į būrį. Net pačiam kartais keista. Nors tikrai būna akimirkų, kai pasijaučiu lyg būčiau iš kito šimtmečio. Kažkas paleidžia dainą, visi dainuoja kartu ir visi moka jos žodžius, o aš pirmą kartą girdžiu – suprantu, kad žilų plaukų turiu ne be reikalo. Kita vertus, nebandau apsimesti 19-mečiu. Žinau kiek man metų, turiu daugiau patirties, ja naudojuosi ir dalinuosi.

Trumpai papasakokite savo pravardės „Tėvas“ atsiradimą. Ko gero, ji ne vien dėl amžiaus prilipo?

Net neprisimenu, kas ją sugalvojo. Kilo natūraliai. Jau nuo pirmų dienų mane kviesdavo paaiškinti, kaip naudotis skalbimo mašina. O kai pirmą kartą pasiėmiau lygintuvą ir pradėjau lyginti uniformą, žiūrėjo kaip į ateivį.

Visa mano darbinė karjera vienaip ar kitaip buvo susijusi su vadovavimu, rūpinimusi žmonėmis. Kino aikštelėje vienam tekdavo šimtu žmonių rūpintis. Tai ką čia tie dvidešimt šeši..

Asmeninio archyvo nuotraukos

Kaip sekasi prisitaikyti prie dėl COVID-19 įvestų apribojimų?

Šis klausimas mane kankina nuo pirmųjų dienų. Nesigailiu, kad atėjau tarnauti, tik gailiuosi, kad tai darau per pandemiją. Dėl jos netenkame labai daug. Negalime laisvai sportuoti, nevykstame į baseiną, daugelis pratybų vyksta bataliono teritorijoje, o ne poligonuose. Mūsų vadai plėšosi per pusę, kad rengimas nesustotų ir nenukentėtų, bet koronavirusas vis tiek kiša koją.

Mums visiems labai trūksta savaitgalių namuose, susitikimų su artimaisiais. Tai daug ką pakeistų. Laukiame vakcinos kaip išganymo. Su ja siejame viltis, kad gal pagaliau viskas sustos į savo vėžes.

Tai vis tik – sunku ar lengva kariuomenėje?

Aš net nebandysiu meluoti, kad kariuomenėje lengva. Kai eini su kuprine, kuri sveria pusę tavęs, nejauti pečių, o prakaitas žliaugia per nugarą, kai drimbi veidu tiesiai į šaltą sniegą ir jau nebeturi jėgų atsistoti, prisimeni visus keiksmažodžius, kuriuos moki, ir pagalvoji: ką aš čia darau, kodėl aš čia esu? Bet tada sukaupi paskutines jėgas, atsistoji ir eini toliau, nesuprasdamas kaip tai pavyko.

Gyvenime bus sunkiau, patikėkit. Apkalbos darbe, išdavystės, sudaužytos širdys, artimųjų netektys. Tad tarnyba bus tik lengvas prisiminimas. Tarnyba užgrūdina, ji „pariebina“ odą, ji paruošia naujam gyvenimo etapui. Šito tikrai prireiks.

Inžinerijos bataliono informacija.

Skaityti

Kario diena

Jaunųjų karių treniruotė: šuolis į eketę – su pasitikėjimu ir lengvu jauduliu

Rodydami pavyzdį į stingdantį ledinį vandenį šoko ir profesinės karo tarnybos kariai – pratybų instruktoriai, būrių vadai bei seržantai.

Paskelbta

-

Vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės nuotraukos

Sausio 26–28 d. Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko Pabradės poligone Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono (Gedimino štabo bataliono) nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) kariams vyko vertinamosios lauko taktikos skyrių pratybos, kurias vainikavo šuolio į eketę išbandymas. Išsigelbėjimo patekus į ekstremalią situaciją mokymas surengtas Juodasų ežere.

Pratybų metu jaunieji Gediminėnai buvo mokomi įveikti šalčio ir vandens baimę. Įkritę į eketę, kariai treniravosi suvaldyti savo kvėpavimą, neprarasti savikontrolės ir tik po to sąmoningai, savarankiškai arba su bendražygių pagalba fiziškai bandyti išlipti iš eketės. Tam, kad būtų sudarytos kuo realesnės sąlygos, jaunasis karys į eketę šoko su uniforma, imitaciniu ginklu ir kuprine ant pečių. Profesionalūs instruktoriai kariams padėjo nusiraminti, priminė žinias apie kvėpavimą, uždavė kontrolinius klausimus bei stebėjo karius, išlipančius iš eketės.

Prieš stingdančio vandens išbandymą, jaunųjų karių veiduose buvo matomas lengvas jaudulys, tačiau visi stengėsi atrodyti santūrūs ir pasitikintys savimi.

„Buvo tikrai šalta, bet to ir tikėjomės. Būtina žinoti, ką daryti tokioje situacijoje. Svarbiausia – nepasiduoti panikai ir atlikti viską taip, kaip buvome mokomi savo instruktorių,“ – neužilgo nauja patirtimi ir įspūdžiai dalinosi jaunieji Gedimino štabo bataliono kariai.

Rodydami pavyzdį į stingdantį ledinį vandenį šoko ir profesinės karo tarnybos kariai – pratybų instruktoriai, būrių vadai bei seržantai.

Šių pratybų tikslas – parengti karį efektyviai veikti, patekus į ekstremalią situaciją. Įlūžus ledui, patekęs į ledinį vandenį, karys patiria termošoką, organizme išsiskiria didelis adrenalino kiekis. Tuomet „įsijungia“ savisaugos instinktas ir žmogus ima stengtis nesąmoningai visomis išgalėmis išgyventi. Taip yra išnaudojamos visos jėgos, o tai gali tapti žmogaus mirties priežastimi. Ledas dažnai gali būti plonas bei slidus, tad žmogus, siekdamas išsigelbėti, gali labai greitai be tikslo išnaudoti visas jėgas.

Panėrimo tikslas – išmokti suvaldyti emocijas ir baimę, „išjungti“ savisaugos instinktą, kuris ima dominuoti įlūžus ledui, ir pasitelkti sveiką protą. Realiomis sąlygomis organizmas gali ištverti lediniame vandenyje apie pusvalandį. Po tokių išbandymų kiekvienas karys žino, kaip jam pačiam išsigelbėti bei kaip suteikti profesionalią pagalbą kitam.

Šios vertinamosios pratybos yra skyriaus kolektyvinio rengimo užbaigimas, po kurio Jauniesiems Gedimino štabo bataliono kariams prasidės būrio kolektyvinio rengimo ciklas.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono pagrindinis uždavinys – užtikrinti Lietuvos kariuomenės vadovavimo ir valdymo funkcionavimą. Bataliono kariai taip pat reprezentuoja Lietuvos valstybę ir kariuomenę oficialiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje.

Lietuvos kariuomenės informacija

Skaityti

Populiaru