Prisijunkite prie mūsų

Kultūra kareiviškai

Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė

Pirmąją Naujųjų metų dieną Vilniuje vyko Lietuvos vėliavos dienos minėjimas.

Paskelbta

-

A. Pliadžio nuotraukos iš ceremonijos Gedimino pilies bokšte E. Čebatorienės nuotraukos iš KASP karių vėliavos pakėlimo ceremonijos

Pirmąją Naujųjų metų dieną Vilniuje vyko Lietuvos vėliavos dienos minėjimas. Gedimino pilies bokšte Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai, laikydamiesi visų saugumo reikalavimų karantino metu, iškėlė naują Lietuvos valstybės vėliavą.

„Ši tradicinė vėliavos ceremonija primena ne tik tai, kad 1919 metų sausio 1 dieną Gedimino pilies bokšte trispalvę kaip laisvos Lietuvos simbolį pirmą kartą iškėlė Lietuvos savanorių būrys. Kartu tai ir proga prisiminti, kad laisvė ir nepriklausomybė nėra dovana. Prieš 50-70 metų žmonės, slapta siuvinėję Trispalvę ant partizanų uniformų, kėlę bažnyčių bokštuose ar ant gamyklų kaminų, arba prieš 33 metus iškėlę priešais pirmojo komunistų sekretoriaus nosį, ar Sausio 13-ąją – tikėjo šio simbolio galia. Nes žinojo, kad su ja jie yra kitoje pusėje. Gėrio, Lietuvos, tautos, nepriklausomybės pusėje. Laisvės pusėje. Mūsų pareiga šiandien yra tęsti šią svarbią ir garbingą misiją – saugoti savo laisvę ir būti pasiryžus ją ginti“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

2020 metais bokšte plevėsavusi ir per ceremoniją iškilmingai nuleista vėliava bus patikėta saugoti Garliavos Juozo Lukšos gimnazijai. Ši mokykla buvo atrinkta ir įvertinta už jos kryptingą veiklą, pateisinančią garbingą gimnazijai suteiktą vardą, Lietuvos rezistencijos atminimo puoselėjimą, taip pat už aktyvią veiklą, sutelkiančią ne tik gimnazijos ir Garliavos bendruomenę, bet ir įtraukiančią kitas rajono ir Lietuvos mokyklas. Vėliava Juozo Lukšos gimnazijai bus įteikta per artimiausią valstybinę šventę, kai vėl turėsime galimybę susirinkti kartu.

Iškilmingai Lietuvos vėliavos dieną šiandien paminėjo ir pagalbą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui teikiantys kariai. Rytinės rikiuotės metu, giedodami Lietuvos Respublikos himną, savo dovanotą vėliavą Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės kariai iškėlė prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pastato Vilniuje.

Trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą 1919 metų sausio 1 dieną Gedimino pilies bokšte pirmą kartą iškėlė dešimties savanorių būrys: karininkas Kazys Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.

Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.

Po penkias dešimtis metų trukusių okupacijų, prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Gedimino pilies bokšte Lietuvos vėliava vėl iškelta 1988 metų spalio 7 dieną. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji paskelbta valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena.

Daugiau nuotraukų – KAM feisbuko puslapyje…

  • A. Pliadžio nuotraukos iš ceremonijos Gedimino pilies bokšte E. Čebatorienės nuotraukos iš KASP karių vėliavos pakėlimo ceremonijos

  • A. Pliadžio nuotraukos iš ceremonijos Gedimino pilies bokšte E. Čebatorienės nuotraukos iš KASP karių vėliavos pakėlimo ceremonijos

  • A. Pliadžio nuotraukos iš ceremonijos Gedimino pilies bokšte E. Čebatorienės nuotraukos iš KASP karių vėliavos pakėlimo ceremonijos

  • A. Pliadžio nuotraukos iš ceremonijos Gedimino pilies bokšte E. Čebatorienės nuotraukos iš KASP karių vėliavos pakėlimo ceremonijos

  • A. Pliadžio nuotraukos iš ceremonijos Gedimino pilies bokšte E. Čebatorienės nuotraukos iš KASP karių vėliavos pakėlimo ceremonijos

  • A. Pliadžio nuotraukos iš ceremonijos Gedimino pilies bokšte E. Čebatorienės nuotraukos iš KASP karių vėliavos pakėlimo ceremonijos

Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751. Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas kam@kam.lt. PVM mokėtojo kodas LT100001016116. © Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija

Skelbimas
Spauskite norėdami komentuoti

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kultūra kareiviškai

Į Šiaulių gatves išriedėjo „Kario savanorio autobusas“

Šiauliuose, kur įsikūrusi Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, į gatves išriedėjo miesto autobusas, dekoruotas karių savanorių nuotraukomis, ginkluote ir atributika.

Paskelbta

-

Autorius

V. Lebedžio nuotraukos

Sausio 17 d. Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) mini 30-ies metų įkūrimo sukaktį. Prieš trisdešimt metų sausio 17 dieną Aukščiausioji Tarnyba priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos įstatymą, kuris įteisino savanorių veiklą ir į valstybės gynimą oficialiai įtraukė visuomenę, kuri teisėtai galėjo ginti savo beatsikuriančią valstybę.

Ta proga Šiauliuose, kur įsikūrusi Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, į gatves išriedėjo miesto autobusas, dekoruotas karių savanorių nuotraukomis, ginkluote ir atributika.

1991 metų sausį, kai Sovietų Sąjunga karine jėga bandė nuversti teisėtą Lietuvos Respublikos valdžią, šimtai parlamento gynėjų, prisiekė Lietuvos Respublikai ir rengėsi Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybai. Kiti savanoriai stojo saugoti ir ginti spaudos, radijo ir televizijos pastatų, svarbių strateginių objektų. 1991 m. sausio 17 d. Aukščiausioji Taryba priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos įstatymą, kuriuo remiantis buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.

KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, kaip ir visos Savanorių pajėgos, šiemet mini 30-ąsias įkūrimo metines. Visi šie metai ir bus skirti paminėti kariams savanoriams svarbią sukaktį. Ta proga šiauliečius ir miesto svečius džiugins iniciatyva „Kario savanorio autobusas“.

Sausio 17 dieną, pradedant švęsti Savanorių pajėgų įkūrimo 30-metį,  KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Mindaugas Statkus atidengė ir į Šiaulių miesto gatves išleido „Kario savanorio autobusą“.

UAB „Busturas“ miesto autobusas, dekoruotas šiuolaikinių karių savanorių nuotraukomis ir atributika, reprezentuojantis Savanorių pajėgas ir Prisikėlimo rinktinę, Šiaulių miesto gatvėmis važinės visus metus, skirtingais miesto maršrutais.

Sveikinimą svarbios sukakties proga Krašto apsaugos savanoriams perdavė bei „Kario savanorio autobuso“ iniciatyva pasidžiaugė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

„Prieš 30 metų kariai savanoriai savo tvirtu apsisprendimu ir pasiaukojimu tapo gyvybiškai reikalingu mūsų beatsikuriančios valstybės nepriklausomybės ramsčiu, kurio negalėjo pajudinti jokio priešo jėga. Šie vyrai ir moterys, pasiryžę paaukoti savo sveikatą ar net gyvybę dėl Lietuvos saugumo bei laisvės, yra tikras Tėvynės meilės ir patriotizmo pavyzdys. Sveikinu Krašto apsaugos savanorių pajėgas įkūrimo 30-mečio proga bei ypatingai džiaugiuosi, jog žinia apie mūsų miestą bei valstybę ginančius žmones Šiauliuose pasklis dar plačiau, kaip padėkos ir pagarbos jiems ženklas,“ – kalbėjo Šiaulių meras.

„Kario savanorio autobusas“ – tai jau antroji iniciatyva, kai kovų už laisvę istorinė atmintis yra įamžinama ant miesto autobusų. Prieš dvejus metus 8 miesto autobusai buvo papuošti pokario pasipriešinimo sovietinei okupacijai vadų portretais ir jų mintimis apie laisvę, kovą ir tėvynę. Lietuvoje buvo tik du miestai, kurie taip originaliai prisidėjo prie pokario laisvės kovų atminimo sklaidos. Šiauliuose šio projekto įgyvendinimą rėmė vietos verslininkai.

Po 1990 m. kovo 11 d. Šiaulių apskrityje, kaip ir visoje šalyje, pradėjo registruotis pirmieji savanoriai pasiryžę ginti atkurtos Lietuvos nepriklausomybę. Jie nuo 1990 m. pavasario pradėjo saugoti savivaldybės pastatus, energetikos, ryšių objektus, stambesnes įmones, gamyklas, stebėti apskrityje dislokuotus rusų kariuomenės dalinius, padėjo policijai palaikyti viešąją tvarką. 1991 m. birželio 1 d. Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus įsakymu įkuriama SKAT Šiaulių rinktinė (dabar Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė).

Iki 1991 metų pabaigos visos krašto apsaugos struktūros vienetai buvo formuojami savanoriškumo principu.

Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba 1998 metais buvo reorganizuota į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (toliau- KASP), o pastarosios tapo sudėtine Lietuvos kariuomenės dalimi.

2003 metais KASP integruotos į Sausumos pajėgų sudėtį. Lietuvai tapus NATO nare, pasikeitė ir KASP užduotys – nuo teritorinės gynybos pereita prie kolektyvinės gynybos, modernaus rezervo, organizuotos pagal funkcinę paskirtį ir galinčio vykdyti plataus spektro užduotis tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Šiandien KASP sudaro šešios rinktinės, kuriose tarnauja daugiau nei 5200 karių savanorių ir daugiau nei 550 profesinės karo tarnybos karių, kurie rengiami gebėjimui kariauti mažesniais, autonomiškai veikiančiais vienetais (pėstininkų skyriais), sąveikaujančiais su kitais Lietuvos kariuomenės ir Sausumos pajėgų vienetais. Savanorių kuopos treniruojasi vykdyti valstybės gynybą pagal teritorinį principą, taip didindamos taktinį savo teritorijos pažinimą bei galimybes išnaudoti vietovės privalumus karinės agresijos atveju. Kario savanorio tarnyba yra ypatingai svarbi, kurioje tarnauja Lietuvos piliečiai nuo 18 iki 60 metų amžiaus, kasdieninėje veikloje dirbantys įvairius civilinius darbus bei yra  įvairių specialybių atstovai.

KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė Šiaulių miesto miestiečius kviečia susipažinti su Krašto apsaugos savanorių pajėgomis ir kario savanorio tarnyba. Susidomėję gali būti pakviesti savo jėgas išbandyti kitoje aplinkoje – Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Tai galimybė išmokti prisitaikyti prie įvairiausių gyvenimo sąlygų, įvertinti savo paties sugebėjimus, įgyti naujų žinių, įgūdžių, ištvermės, o svarbiausia – išmokti apginti savo Tėvynę Lietuvą, jos  Laisvę ir branginti mūsų Nepriklausomybę, kuri krauju iškovota mūsų protėvių ir laisvės gynėjų.

Šiaulių miesto savivaldybės informacija

Skaityti

Kultūra kareiviškai

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines

Įprastai esminiu šventės akcentu būdavusi iškilminga rikiuotės ceremonija Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje, o šiemet dėl karantino ribojimų virtuali ir transliuojama socialiniuose tinkluose.

Paskelbta

-

KASP archyvo nuotraukos

Sausio 17 d., sekmadienį, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) minės 30-ąsias pajėgų įkūrimo metines. Įprastai esminiu šventės akcentu būdavusi iškilminga rikiuotės ceremonija Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje, o šiemet dėl karantino ribojimų bus virtuali ir transliuojama socialiniuose tinkluose. Taip pat sekmadienį bus pakeltos KASP reprezentacinės ir valstybinės vėliavos prie LR Seimo rūmų ir KASP štabo Vilniuje bei rinktinių aikštėse Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje.

KASP archyvo nuotraukos

„1991-aisiais, Laisvės troškimo įkvėpti, mes apgynėme savo Tėvynę nuo priešų beveik neturėdami ginklų, tik pradėję kurti savo, Lietuvos kariuomenę. Tada svarbiausias karių savanorių ginklas buvo stipri dvasia, Nepriklausomybės troškimas buvo stipresnis už agresorių ginkluotę. Šiandien išaugusios ir sustiprėjusios Savanorių pajėgos yra svarbi ir tikrai kovinga Lietuvos kariuomenės dalis, pasirengusi ginkluotai teritorinei gynybai. Dabar svarbiausia yra mūsų šalies visapusiškas saugumas, todėl augančioms ir stiprėjančioms Krašto apsaugos savanorių pajėgoms linkiu motyvuotų, atsakingų ir tvirtu žingsniu žengiančių karių bei visapusiško visuomenės palaikymo“, – sveikindamas KASP karius su 30-uoju jubiliejumi sako krašto apsaugo ministras Arvydas Anušauskas.

KASP archyvo nuotraukos

KASP kviečia karius ir visuomenę stebėti virtualią visų pajėgų rikiuotę, kurios metu pajėgų karius sveikins vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas LR Prezidentas Gitanas Nausėda, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas. Renginio vaizdo įrašo metu pereinamuoju prizu – atkurtu istoriniu XIV a. kalaviju – bus apdovanota geriausia 2020 metais tapusi KASP kuopa. Vaizdo medžiagoje taip pat bus galima stebėti, kaip KASP bendruomenės vardu bus padedamos gėlės ant laisvės kovotojų ir karių kapų.

KASP archyvo nuotraukos

„Karantinas tapo rimtu išbandymu mūsų visuomenei, todėl į mūsų šventės paminėjimą pažiūrėjome kūrybiškai. Esame kovingos, prisitaikančios ir greitai besimokančios pajėgos, todėl ir šiuo atveju priėmėme teisingiausią sprendimą. Krašto apsaugos savanorių pajėgų 30-ies metų įkūrimo šventinį renginį pirmą kartą istorijoje kviesime stebėti nuotoliniu būdu,“ – sako Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. D. Pašvenskas.

Tradiciškai, minėdami pajėgų įkūrimo metines, sausio 17-ąją kariai savanoriai dalyvaus akcijoje „Diena su uniforma“ – ne tarnybos metu dėvės kario uniformą. Visoje Lietuvoje išsidėsčiusių KASP padalinių kariai dalyvaudami šioje iniciatyvoje, siekia stiprinti karių ir visuomenės ryšį, skleisti žinią apie savanorių pajėgas.

KASP archyvo nuotraukos

Dabar, kaip ir prieš tris dešimtmečius į Savanorių pajėgas ateina patriotiškai nusiteikę žmonės, jaučiantys pareigą ir atsakomybę už savo šalies likimą. Pajėgose tarnauja įvairiausių profesijų ir socialinių sluoksnių atstovai, kurie suderina savo darbą ar studijas su tarnyba kariuomenėje. Kariai savanoriai tarnauja savo krašte, apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais dalyvauja pratybose ir mokosi ne tik ginklu ginti savo valstybę.

Iškilmingos rikiuotės ceremonija bus transliuojama sausio 17 dieną, sekmadienį, 12 val. socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „YouTube“ – „Krašto apsaugos savanorių pajėgos“.

Skaityti

Kultūra kareiviškai

Keturi Lietuvos kariuomenės generolai, gynę Lietuvą sausio 13-ąją nuo sovietų karinės agresijos

Sausio 13-ąją dieną, prisimindami nuo sovietų karinės agresijos 1991 m. sausio 13 d. žuvusius ir vėliau nuo žaizdų mirusius Lietuvos žmones, minime Laisvės gynėjų dieną.

Paskelbta

-

Sausio 13-ąją dieną, prisimindami nuo sovietų karinės agresijos 1991 m. sausio 13 d. žuvusius ir vėliau nuo žaizdų mirusius Lietuvos žmones, minime Laisvės gynėjų dieną.

Dalinamės Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento parengta dokumentine 7 minučių medžiaga (autorius – seržantas specialistas Žilvinas Danys), kurioje Lietuvos kariuomenės generolai – dimisijos brigados generolas Česlovas Jezerskas, dimisijos generolas leitenantas ir LR Seimo narys Arvydas Pocius, atsargos generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas bei Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys – kalba apie motyvaciją bei sausio 13-ąją iškovotą Lietuvos pergalę.

„Dėkoju visos Lietuvos gyventojams, kurie visomis išgalėmis ir visomis priemonėmis prisidėjo prie atkurtos valstybės gynybos. Aišku, visiems turi būti suprantama dabar, jeigu tautoje, visuomenėje, ginkluotose pajėgose ir kariuomenėje yra valia priešintis, tai aukščiau už bet kokį ginklą, bet kokį techninį pranašumą. Turint valią ir ryžtą galima padaryti ypatingus darbus, ginat ir saugant valstybės nepriklausomybę. Tai parodė sausio 13-osios įvykiai: tada tuometinė sovietinė kariuomenė ir tuometinės sovietinės struktūros turėjo didžiulį techninį pranašumą prieš tuos negausius gynėjų vienetus, turėjo geresnį pasirengimą, bet mūsų ryžtas ir valia ginti tai, kas mums priklausė, atnešė pergalę. Aš linkiu visiems išlaikyti vienybę, ryžtą ginti mūsų valstybę, mūsų nepriklausomybę ir aišku išlikti COVID-19 akivaizdoje sveikiems,“ – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Skaityti

Populiaru