Prisijunkite prie mūsų

Kultūra kareiviškai

Motorizuotoji pėstininkų brigada ,,Žemaitija‘‘ švenčia 5-ąjį gimtadienį

Prieš penkerius metus Valstybės gynybos tarybai pasiūlius ir Lietuvos Respublikos Seimui pritarus, 2016 m. sausio 1 d. buvo įsteigta antroji Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų brigada.

Paskelbta

-

MPB „Žemaitija" nuotraukos

Prieš penkerius metus Valstybės gynybos tarybai pasiūlius ir Lietuvos Respublikos Seimui pritarus, 2016 m. sausio 1 d. buvo įsteigta antroji Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų brigada, kuriai suteiktas Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vardas taip pagerbiant žemaičių dvasią ir ryžtą bei 1999-2004 m. veikusią, vėliau reorganizuotą į Vakarų karinę apygardą ir galiausiai panaikintą motorizuotąją pėstininkų brigadą „Žemaitija“.

Naujosios brigados štabas įsikūrė Klaipėdoje ir jai priskirti du tuo metu veikę Sausumos pajėgų vienetai – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų (Klaipėdoje) ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų (Tauragės r.) batalionai.

Per pirmuosius metus brigada papildyta tiesiogiai jos štabui pavaldžiomis Štabo, Žvalgybos ir Ryšių kuopomis, o 2017 m. pradėti formuoti ir du nauji batalionai – artilerijos ir pėstininkų.

Brigados kareivių pagrindą sudaro Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai. Vadovaujantis ir aukštesnės kvalifikacijos personalas – kareiviai, seržantai, puskarininkiai ir karininkai – profesinės karo tarnybos kariai.

Pirmuoju brigados vadu paskirtas plk. ltn. Artūras Radvilas, o pirmuoju vyriausiuoju puskarininkiu – srž. mjr. Remigijus Katinas.

Oficiali Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ steigimo ceremonija įvyko 2016 m. sausio 15 d., kurioje dalyvavo aukščiausi Krašto apsaugos sistemos pareigūnai bei Lietuvos kariuomenės, sausumos pajėgų vadovybės bei valstybės bei miesto civilinės valdžios atstovai.

2017 m. liepos 1 d. brigada pasipildė naujai įkurtu Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionu, kuris savo veiklą pradėjo Radviliškio mieste, o 2019 m. liepos 1 d. persikėlė į savo nuolatinę dislokacijos vietą – Pajūrio miestelį Šilalės rajone. Pagrindinė šio bataliono funkcija – ginti Lietuvos valstybės teritoriją, būti pasirengus vykdyti tarptautines taikos palaikymo operacijas, padėti visuomenei ekstremaliose situacijose, batalionui numatytas uždavinys – teikti ugnies paramą Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ ir kitiems manevriniams vienetams.

2018 m. birželio 10 d. brigadą sustiprino naujai įkurtas Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, kuris nuo įkūrimo dienos glaudėsi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje, o 2019 m. liepos 1 d. persikėlė į Radviliškį ir laukia persikėlimo į Šiaulius, kur bus nuolatinė šio bataliono lokacijos vieta. Pagrindinė šio bataliono funkcija – savarankiškai ar junginio sudėtyje vykdyti kovinius veiksmus, saugant ir ginant valstybės sausumos teritoriją, o uždaviniai – rengti karius valstybės sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, rengti Lietuvos kariuomenės rezervą, rengtis tarptautinėms operacijoms ir jose dalyvauti, vykdyti taikos meto užduotis, teikiant pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms.

2019 m. rugsėjo 30 d. vadovavimą Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ perėmė antrasis vadas – pulkininkas Nerijus Stankevičius.

Per penkerius Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ gyvavimo metus kovinio rengimo kalendorius buvo labai intensyvus, didžiąją dalį brigada ir jos padaliniai rengėsi ir dalyvavo tiek nacionalinėse tiek ir tarptautinėse pratybose. Ne kartą jas organizavo bendradarbiaudama su Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiomis struktūromis ar jų vienetais. Brigada aktyviai bendradarbiavo ir buvo remiama karo medikų, karo policijos, karo inžinierių ar oro gynybos vienetų. O ypatingai paminėti, sėkmingai vystomą bendradarbiavimą su JAV strateginiais partneriais, su tarptautine „Šiaurės“ divizija, susidedančia iš Danijos, Latvijos ir Estijos nacionalinių brigadų ir remiančių vienetų.

Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kariai dalyvauja tarptautinių operacijų palaikymo ir mokymo misijose, keičiamasi patirtimi su Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos kariniais vienetais dalyvaujant bendrose dvišalėse ar tarptautinėse pratybose. Taip pat glaudžiai bendradarbiauja su civilinėmis institucijomis, rengia bendrus renginius bei projektus.

Teksto aut. Nerijus Čapas

  • MPB „Žemaitija" nuotraukos

  • MPB „Žemaitija" nuotraukos

  • MPB „Žemaitija" nuotraukos

  • MPB „Žemaitija" nuotraukos

  • MPB „Žemaitija" nuotraukos

  • MPB „Žemaitija" nuotraukos

  • MPB „Žemaitija" nuotraukos

Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188732677. Šv. Ignoto g. 8, LT-01144 Vilnius, tel. (8 5) 278 5001, faks. (8 5) 212 6170, el. p. LK.kanceliarija@mil.lt. PVM mokėtojo kodas LT 887326716. © Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija

Skelbimas
Spauskite norėdami komentuoti

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kultūra kareiviškai

Į Šiaulių gatves išriedėjo „Kario savanorio autobusas“

Šiauliuose, kur įsikūrusi Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, į gatves išriedėjo miesto autobusas, dekoruotas karių savanorių nuotraukomis, ginkluote ir atributika.

Paskelbta

-

Autorius

V. Lebedžio nuotraukos

Sausio 17 d. Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) mini 30-ies metų įkūrimo sukaktį. Prieš trisdešimt metų sausio 17 dieną Aukščiausioji Tarnyba priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos įstatymą, kuris įteisino savanorių veiklą ir į valstybės gynimą oficialiai įtraukė visuomenę, kuri teisėtai galėjo ginti savo beatsikuriančią valstybę.

Ta proga Šiauliuose, kur įsikūrusi Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, į gatves išriedėjo miesto autobusas, dekoruotas karių savanorių nuotraukomis, ginkluote ir atributika.

1991 metų sausį, kai Sovietų Sąjunga karine jėga bandė nuversti teisėtą Lietuvos Respublikos valdžią, šimtai parlamento gynėjų, prisiekė Lietuvos Respublikai ir rengėsi Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybai. Kiti savanoriai stojo saugoti ir ginti spaudos, radijo ir televizijos pastatų, svarbių strateginių objektų. 1991 m. sausio 17 d. Aukščiausioji Taryba priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos įstatymą, kuriuo remiantis buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.

KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, kaip ir visos Savanorių pajėgos, šiemet mini 30-ąsias įkūrimo metines. Visi šie metai ir bus skirti paminėti kariams savanoriams svarbią sukaktį. Ta proga šiauliečius ir miesto svečius džiugins iniciatyva „Kario savanorio autobusas“.

Sausio 17 dieną, pradedant švęsti Savanorių pajėgų įkūrimo 30-metį,  KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Mindaugas Statkus atidengė ir į Šiaulių miesto gatves išleido „Kario savanorio autobusą“.

UAB „Busturas“ miesto autobusas, dekoruotas šiuolaikinių karių savanorių nuotraukomis ir atributika, reprezentuojantis Savanorių pajėgas ir Prisikėlimo rinktinę, Šiaulių miesto gatvėmis važinės visus metus, skirtingais miesto maršrutais.

Sveikinimą svarbios sukakties proga Krašto apsaugos savanoriams perdavė bei „Kario savanorio autobuso“ iniciatyva pasidžiaugė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

„Prieš 30 metų kariai savanoriai savo tvirtu apsisprendimu ir pasiaukojimu tapo gyvybiškai reikalingu mūsų beatsikuriančios valstybės nepriklausomybės ramsčiu, kurio negalėjo pajudinti jokio priešo jėga. Šie vyrai ir moterys, pasiryžę paaukoti savo sveikatą ar net gyvybę dėl Lietuvos saugumo bei laisvės, yra tikras Tėvynės meilės ir patriotizmo pavyzdys. Sveikinu Krašto apsaugos savanorių pajėgas įkūrimo 30-mečio proga bei ypatingai džiaugiuosi, jog žinia apie mūsų miestą bei valstybę ginančius žmones Šiauliuose pasklis dar plačiau, kaip padėkos ir pagarbos jiems ženklas,“ – kalbėjo Šiaulių meras.

„Kario savanorio autobusas“ – tai jau antroji iniciatyva, kai kovų už laisvę istorinė atmintis yra įamžinama ant miesto autobusų. Prieš dvejus metus 8 miesto autobusai buvo papuošti pokario pasipriešinimo sovietinei okupacijai vadų portretais ir jų mintimis apie laisvę, kovą ir tėvynę. Lietuvoje buvo tik du miestai, kurie taip originaliai prisidėjo prie pokario laisvės kovų atminimo sklaidos. Šiauliuose šio projekto įgyvendinimą rėmė vietos verslininkai.

Po 1990 m. kovo 11 d. Šiaulių apskrityje, kaip ir visoje šalyje, pradėjo registruotis pirmieji savanoriai pasiryžę ginti atkurtos Lietuvos nepriklausomybę. Jie nuo 1990 m. pavasario pradėjo saugoti savivaldybės pastatus, energetikos, ryšių objektus, stambesnes įmones, gamyklas, stebėti apskrityje dislokuotus rusų kariuomenės dalinius, padėjo policijai palaikyti viešąją tvarką. 1991 m. birželio 1 d. Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus įsakymu įkuriama SKAT Šiaulių rinktinė (dabar Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė).

Iki 1991 metų pabaigos visos krašto apsaugos struktūros vienetai buvo formuojami savanoriškumo principu.

Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba 1998 metais buvo reorganizuota į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (toliau- KASP), o pastarosios tapo sudėtine Lietuvos kariuomenės dalimi.

2003 metais KASP integruotos į Sausumos pajėgų sudėtį. Lietuvai tapus NATO nare, pasikeitė ir KASP užduotys – nuo teritorinės gynybos pereita prie kolektyvinės gynybos, modernaus rezervo, organizuotos pagal funkcinę paskirtį ir galinčio vykdyti plataus spektro užduotis tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Šiandien KASP sudaro šešios rinktinės, kuriose tarnauja daugiau nei 5200 karių savanorių ir daugiau nei 550 profesinės karo tarnybos karių, kurie rengiami gebėjimui kariauti mažesniais, autonomiškai veikiančiais vienetais (pėstininkų skyriais), sąveikaujančiais su kitais Lietuvos kariuomenės ir Sausumos pajėgų vienetais. Savanorių kuopos treniruojasi vykdyti valstybės gynybą pagal teritorinį principą, taip didindamos taktinį savo teritorijos pažinimą bei galimybes išnaudoti vietovės privalumus karinės agresijos atveju. Kario savanorio tarnyba yra ypatingai svarbi, kurioje tarnauja Lietuvos piliečiai nuo 18 iki 60 metų amžiaus, kasdieninėje veikloje dirbantys įvairius civilinius darbus bei yra  įvairių specialybių atstovai.

KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė Šiaulių miesto miestiečius kviečia susipažinti su Krašto apsaugos savanorių pajėgomis ir kario savanorio tarnyba. Susidomėję gali būti pakviesti savo jėgas išbandyti kitoje aplinkoje – Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Tai galimybė išmokti prisitaikyti prie įvairiausių gyvenimo sąlygų, įvertinti savo paties sugebėjimus, įgyti naujų žinių, įgūdžių, ištvermės, o svarbiausia – išmokti apginti savo Tėvynę Lietuvą, jos  Laisvę ir branginti mūsų Nepriklausomybę, kuri krauju iškovota mūsų protėvių ir laisvės gynėjų.

Šiaulių miesto savivaldybės informacija

Skaityti

Kultūra kareiviškai

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines

Įprastai esminiu šventės akcentu būdavusi iškilminga rikiuotės ceremonija Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje, o šiemet dėl karantino ribojimų virtuali ir transliuojama socialiniuose tinkluose.

Paskelbta

-

KASP archyvo nuotraukos

Sausio 17 d., sekmadienį, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) minės 30-ąsias pajėgų įkūrimo metines. Įprastai esminiu šventės akcentu būdavusi iškilminga rikiuotės ceremonija Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje, o šiemet dėl karantino ribojimų bus virtuali ir transliuojama socialiniuose tinkluose. Taip pat sekmadienį bus pakeltos KASP reprezentacinės ir valstybinės vėliavos prie LR Seimo rūmų ir KASP štabo Vilniuje bei rinktinių aikštėse Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje.

KASP archyvo nuotraukos

„1991-aisiais, Laisvės troškimo įkvėpti, mes apgynėme savo Tėvynę nuo priešų beveik neturėdami ginklų, tik pradėję kurti savo, Lietuvos kariuomenę. Tada svarbiausias karių savanorių ginklas buvo stipri dvasia, Nepriklausomybės troškimas buvo stipresnis už agresorių ginkluotę. Šiandien išaugusios ir sustiprėjusios Savanorių pajėgos yra svarbi ir tikrai kovinga Lietuvos kariuomenės dalis, pasirengusi ginkluotai teritorinei gynybai. Dabar svarbiausia yra mūsų šalies visapusiškas saugumas, todėl augančioms ir stiprėjančioms Krašto apsaugos savanorių pajėgoms linkiu motyvuotų, atsakingų ir tvirtu žingsniu žengiančių karių bei visapusiško visuomenės palaikymo“, – sveikindamas KASP karius su 30-uoju jubiliejumi sako krašto apsaugo ministras Arvydas Anušauskas.

KASP archyvo nuotraukos

KASP kviečia karius ir visuomenę stebėti virtualią visų pajėgų rikiuotę, kurios metu pajėgų karius sveikins vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas LR Prezidentas Gitanas Nausėda, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas. Renginio vaizdo įrašo metu pereinamuoju prizu – atkurtu istoriniu XIV a. kalaviju – bus apdovanota geriausia 2020 metais tapusi KASP kuopa. Vaizdo medžiagoje taip pat bus galima stebėti, kaip KASP bendruomenės vardu bus padedamos gėlės ant laisvės kovotojų ir karių kapų.

KASP archyvo nuotraukos

„Karantinas tapo rimtu išbandymu mūsų visuomenei, todėl į mūsų šventės paminėjimą pažiūrėjome kūrybiškai. Esame kovingos, prisitaikančios ir greitai besimokančios pajėgos, todėl ir šiuo atveju priėmėme teisingiausią sprendimą. Krašto apsaugos savanorių pajėgų 30-ies metų įkūrimo šventinį renginį pirmą kartą istorijoje kviesime stebėti nuotoliniu būdu,“ – sako Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. D. Pašvenskas.

Tradiciškai, minėdami pajėgų įkūrimo metines, sausio 17-ąją kariai savanoriai dalyvaus akcijoje „Diena su uniforma“ – ne tarnybos metu dėvės kario uniformą. Visoje Lietuvoje išsidėsčiusių KASP padalinių kariai dalyvaudami šioje iniciatyvoje, siekia stiprinti karių ir visuomenės ryšį, skleisti žinią apie savanorių pajėgas.

KASP archyvo nuotraukos

Dabar, kaip ir prieš tris dešimtmečius į Savanorių pajėgas ateina patriotiškai nusiteikę žmonės, jaučiantys pareigą ir atsakomybę už savo šalies likimą. Pajėgose tarnauja įvairiausių profesijų ir socialinių sluoksnių atstovai, kurie suderina savo darbą ar studijas su tarnyba kariuomenėje. Kariai savanoriai tarnauja savo krašte, apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais dalyvauja pratybose ir mokosi ne tik ginklu ginti savo valstybę.

Iškilmingos rikiuotės ceremonija bus transliuojama sausio 17 dieną, sekmadienį, 12 val. socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „YouTube“ – „Krašto apsaugos savanorių pajėgos“.

Skaityti

Kultūra kareiviškai

Keturi Lietuvos kariuomenės generolai, gynę Lietuvą sausio 13-ąją nuo sovietų karinės agresijos

Sausio 13-ąją dieną, prisimindami nuo sovietų karinės agresijos 1991 m. sausio 13 d. žuvusius ir vėliau nuo žaizdų mirusius Lietuvos žmones, minime Laisvės gynėjų dieną.

Paskelbta

-

Sausio 13-ąją dieną, prisimindami nuo sovietų karinės agresijos 1991 m. sausio 13 d. žuvusius ir vėliau nuo žaizdų mirusius Lietuvos žmones, minime Laisvės gynėjų dieną.

Dalinamės Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento parengta dokumentine 7 minučių medžiaga (autorius – seržantas specialistas Žilvinas Danys), kurioje Lietuvos kariuomenės generolai – dimisijos brigados generolas Česlovas Jezerskas, dimisijos generolas leitenantas ir LR Seimo narys Arvydas Pocius, atsargos generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas bei Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys – kalba apie motyvaciją bei sausio 13-ąją iškovotą Lietuvos pergalę.

„Dėkoju visos Lietuvos gyventojams, kurie visomis išgalėmis ir visomis priemonėmis prisidėjo prie atkurtos valstybės gynybos. Aišku, visiems turi būti suprantama dabar, jeigu tautoje, visuomenėje, ginkluotose pajėgose ir kariuomenėje yra valia priešintis, tai aukščiau už bet kokį ginklą, bet kokį techninį pranašumą. Turint valią ir ryžtą galima padaryti ypatingus darbus, ginat ir saugant valstybės nepriklausomybę. Tai parodė sausio 13-osios įvykiai: tada tuometinė sovietinė kariuomenė ir tuometinės sovietinės struktūros turėjo didžiulį techninį pranašumą prieš tuos negausius gynėjų vienetus, turėjo geresnį pasirengimą, bet mūsų ryžtas ir valia ginti tai, kas mums priklausė, atnešė pergalę. Aš linkiu visiems išlaikyti vienybę, ryžtą ginti mūsų valstybę, mūsų nepriklausomybę ir aišku išlikti COVID-19 akivaizdoje sveikiems,“ – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Skaityti

Populiaru